Pasibaigęs šildymo sezonas daugeliui gyventojų leidžia lengviau atsikvėpti.
Dėl didelių sąskaitų už šildymą dažniausiai kaltinami šilumos tiekėjai, tačiau Būsto energijos taupymo agentūros atlikto renovuotų daugiabučių monitoringo rezultatai rodo, kad priežastis visai kita – seni ir nesandarūs daugiabučiai. Ir šios problemos sprendimo būdas tik vienas – renovacija.
Kaina vienoda, sąskaitos skirtingos
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas teigė, kad kalbant apie šilumos energiją visuomet pabrėžiama jos brangumas, bet reikėtų kalbėti ne apie kainą, o apie suvartojimą. Brangi šiluma yra tik tiems, kurie jos suvartoja daugiausia. Pavyzdžiui, už šių metų vasarį, kai vidutinė lauko temperatūra buvo apie 1,8 laipsnio šalčio, renovuoto Kniaudiškių gatvės 54 namo gyventojai už 60 kvadratinių metrų būsto šildymą mokėjo tik 26,53 euro, Kranto gatvės 47 namo gyventojai – 28,70 euro. O nerenovuotų daugiabučių gyventojams už tokio paties dydžio būstą reikėjo atseikėti kelis kartus daugiau, pavyzdžiui, A. Jakšto gatvės 8 namo gyventojai mokėjo net 145,03 euro, Nevėžio gatvės 24 – 120,06 euro.
„Sąskaitos už šildymą dydį lemia ne kaina, nes visiems ji vienoda. Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina priklauso nuo gamybos ir suvartojimo. Gamybos dalis Lietuvoje jau sutvarkyta ir artima Skandinavijos šalių lygiui, tačiau vartojimo dalis, tai yra mūsų daugiabučiai, labai prasti“, – didelių sąskaitų už šildymą priežastis įvardijo V. Stasiūnas.
Kito kelio nėra
Didžioji dalis daugiabučių statyti dar sovietmečiu, todėl jie neatitinka šiandienos reikalavimų. Pagrindinė problema, kad daugelyje namų įrengta vienvamzdė vidaus šildymo sistema, todėl vienuose butuose žmonės šąla, kituose priversti plačiai atverti langus, nes kambariuose per karšta.
Tyrimais nustatyta, kad tolygiai šylantis namas suvartoja apie 20 proc. mažiau šilumos energijos. Tad didelėmis sąskaitomis besiskundžiantieji pirmiausia turėtų atnaujinti visą šildymo sistemą: tinkamai subalansuoti šildymo ir karšto vandens sistemas, įrengti individualią apskaitą ir šilumos reguliatorius butuose. Taip galima sutaupyti nuo 30 iki 50 proc. šilumos energijos. O įdiegus kitas šilumos energijos taupymo priemones – apšildžius namą iš išorės, rūsio perdangą bei stogą, pakeitus nesandarius langus ir duris – įmanoma sutaupyti net iki 70 proc. ar dar daugiau šilumos energijos. Apskaičiuota, kad pro nesandarius langus prarandama 26 proc. šilumos, pro sienas – 38 proc., pro stogą – 11 proc.
„Sąskaitos už šildymą dydį lemia ne kaina, nes visiems ji vienoda. Centralizuotai tiekiamos šilumos energijos kaina priklauso nuo gamybos ir suvartojimo.“
V. Stasiūnas.
Pasak Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidento, tik renovavus daugiabutį nebereikės kiekvieno šildymo sezono laukti su nerimu. Be to, pagerės ir gyvenimo kokybė. Bent kol kas centralizuotai tiekiama šilumos energija yra pigesnė už alternatyvius šildymo būdus, skaičiuojant jų įrengimo ir priežiūros išlaidas. Be to, patiems gyventojams niekuo nereikia rūpintis. Tad kol kas vienintelis kelias kovoti su didelėmis šildymo sąskaitomis – daugiabučių renovacija. Visoje Lietuvoje naujų ar renovuotų namų yra apie 4 000, o senų ir neefektyviai energiją naudojančių – kone 13 000. Aukštaitijos sostinėje iš maždaug devynių šimtų daugiabučių renovuoti 124, dar 20 atnaujinti iš dalies, tad veiklos kryptis aiški.
Skaičių kalba
Kad atnaujinus daugiabutį sutaupoma apie pusę iki renovacijos suvartotos šilumos energijos, rodo ir Būsto energijos taupymo agentūros kasmet atliekamas monitoringas. Kaip teigė šios agentūros Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Vasilijus Lachadinovas, šiemet buvo lyginami visos Lietuvos 2015 metais renovuoti 574 daugiabučiai namai. Buvo renkama informacija, kiek minėti namai sunaudodavo šilumos energijos per šildymo sezoną prieš renovaciją ir po jos, kad būtų galima įvertinti, kiek faktiškai sutaupoma šilumos energijos. Be to, pagal Daugiabučių atnaujinimo (modernizavimo) programą valstybės paramą galima gauti tik tuo atveju, kai šilumos energijos sąnaudos sumažinamos ne mažiau kaip 40 proc.
„Natūralu, kad karšto vandens žmonės suvartoja tiek pat, tad viskas sutaupoma šildymo sąskaita. Iš visų mūsų stebėtų namų po renovacijos sutaupoma vidutiniškai apie 50 procentų šilumos energijos – tiek, kiek ir buvo planuota prieš renovaciją, tačiau kai kuriais atvejais šie skaičiai siekia net iki 87 procentų“, – teigė V. Lachadinovas.
Iš daugiau kaip penkių šimtų daugiabučių tik vieno kito namo gyventojai ryžosi diegti alternatyvius energijos šaltinius ar inovatyvias šildymo technologijas. Monitoringo rezultatai rodo, kad modernizavus šilumos sistemą, apšildžius namą bei įdiegus kitas tradicines energijos taupymo priemones sąskaitas įmanoma sumažinti per pusę.
Pasak specialisto, po renovacijos žmonės gyvena šiltai, gražiai ir kokybiškai. Ir praktiškai nepatiria jokių papildomų išlaidų arba jos būna minimalios – renovacijos kainą kompensuoja sumažėjusios sąskaitos už šildymą. O nepasiturintiems gyventojams valstybė apmoka visas renovacijos projekto rengimo išlaidas, kreditą bei palūkanas.
„Iš renovacijos gyventojai tik laimi: gyvena atnaujintame name, o moka praktiškai tiek pat, nes renovacijos sąskaitą apmoka iš sutaupytų pinigų už šilumą. Pastebėjome, kad kuo daugiau renovuotų namų, tuo labiau gražėja miestai, tvarkoma aplinka, šaligatviai, vejos, vaikų žaidimo aikštelės. Gerėja ne tik renovuotų namų gyventojų, bet ir visos bendruomenės gyvenimo kokybė“, – sakė V. Lachadinovas.