Šįmet gimė idėja sulaukti projekto mokytojų-ambasadorių, misijos „pastebėk kuriantį“ dalyvių, literatūrinių gyvenimo patirčių. Todėl uždavėme vieną klausimą: kokios penkios knygos jūsų gyvenime padarė esminius perversmus? Kokius? Tik PENKIOS… Atsakė mokytojos ir viena iš projekto autorių. Tikimės, bus įdomu. Tuo labiau kad kiekvienas turime savo penketuką. Juk – taip? Be to, ne viską ir esame skaitę…
Liudmila Putauskienė, ,,Žemynos“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
1. Hana Kent. „Paskutinės apeigos“
Kūrinys paskatino susimąstyti apie įstatymus, kurie kartais bejėgiai prieš žmogiškumą. Knyga apie nusidėjėlės ar neteisingai apkaltintosios veržimąsi į asmeninę laisvę.
2. Leon Leison. „Berniukas ant medinės dėžės“
Visais laikais gyvenime atsiranda vietos ir pabaisoms, ir didvyriams. Skaudi holokausto tema ir stiprybės šaltinis – Oskaro Šindlerio, gelbėjusio gyvybes tūkstančiams, asmenybė.
3. Ieva Simonaitytė. „Vilius Karalius“
Motinystė – romano moterų stiprybės šaknys.
4. P. Širvys. „Ilgesys – ta giesmė“
Nesavanaudiškai mylintis žmogus gražus.
5. Kristina Sabaliauskaitė. „Petro imperatorė“
Ar rasiu atsakymus į klausimus: kaip nepasiduoti, kaip lipdyti gyvenimą iš šukių, ar gyvenimo laimę, meilę gali nulemti galia… atsakysiu po istorinio romano tęsinio.
Grasilda Indriūnienė, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos dailės mokytoja
1. Marina Abramovič, „Eiti kiaurai sienas“. Dėl drąsos, kurios neturiu. Ir dėl to, kad procesas dažnai būna svarbesnis už rezultatą.
2. Marlen Haushofer, „Siena“. Dėl suvokimo, kad vienatvė čia pat. Ir dėl prisipažinimo, kad esu diletantė.
3. Astrida Lindgren, „Mes Varnų saloje“. Dėl pasakojamosios kalbos, dėl personažų paveikslų, dėl vidinio laimingo vaiko… Ir dėl to, jog rūkstant kaminui, visada pagalvoju, kad reiktų ten paieškoti įstrigusios pelėdos…
4. Larsas Saabye Christensenas, „Įbrolis“. Dėl pagrindinio klausimo: ar suderinama prievarta ir meilė, ar įmanoma būti laimingam, kai likimas tau nėra palankus…
5. Grigorijus Kanovičius, „Ožiukas už porą skatikų“/„Nusišypsok mums, Viešpatie“. Dėl istorinės atminties. Dėl to, kad man rūpi.
Henrikas Mazūras, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos dailės mokytojas
„Tai subjektyvi ir gana spontaniška man įdomiausių knygų atranka.
Manau, kad gyvenime esminius perversmus daro ne knygos, o ryšiai tarp žmonių“.
1. Šventasis raštas.
2. Hermanas Hesė. „Stiklo karoliukų žaidimas“
3. Arturas Šopenhaueris. „Gyvenimo išminties aforizmai“
4. Erikas Marija Remarkas. „Juodasis obeliskas“
5. Vydūnas. „Sveikata, Jaunumas, Grožė“
Beata Viederienė, Panevėžio 5-osios gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja
1. Dr. Klarisos Pinkolos Estes ,,Bėgančios su vilkais“. Labai įstrigusi knyga, kurią nedrąsu skaityti antrą kartą, kad nepakeistų pirmojo įspūdžio. Knyga, leidusi pažvelgti į save, perprasti ir susivokti. Knyga, kurios paskutinį lapą užvertusi padariau esminius pakeitimus savo gyvenime, darbe.
2. Hermano Hesės „Stiklo karoliukų žaidimas“ – knyga, perskaityta 12 klasėje, užkabinusi iki sielos gelmių, gal rasti atsakymai į tuomet rūpėjusius klausimus, o gal orientyras ateičiai. Nežinau, ji liko mano atmintyje.
3. Kristinos Sabaliauskaitės ,,Silva Rerum“ – kultūra, istorija, Vilnius, barokas ir žmogaus prigimtis, nuo kurios niekur nepabėgsi, nepasislėpsi. Įtraukus stilius, mėgavausi kiekvienu sakiniu. Knyga tarsi priverčia pamatyti kitokį Vilnių. Paskatino dalyvauti ekskursijoje pagal romaną.
4. Vytauto Mačernio poezija. Tokia sava, artima, bet ir tolima. Gilus žvilgsnis, prisiminimai. Galimybė svajoti ir svarstyti. Suprasti ir nustebti. Grąžina į vaikystę.
5. Herbjorg Vasmo ,,Dinos knyga“ ir kitos trilogijos dalys. Apraizgė, įsupo ir nebepaleido. Viskas susijungė: moters aistros, meilė, gaivališkumas, laisvė ir ribos, kurių peržengimas lemia netikėtas pasekmes. Paslaptys ir Norvegija, žmonės, kultūra… Kartais dalis Dinos gyvena ir manyje.
Solveiga Dagė, projekto „Jaunųjų kūrėjų galimybių tribūna NEVĖŽIS“ idėjos bendraautorė, poezijos knygų autorė
1. Antuano de Sent Egziuperi „Mažasis princas“. 1982 m. leidimo knygelę dar iki dabar nuo vaikystės saugau. Kai dabar ją paėmiau į rankas ir atsiverčiau atsitiktinai papuolusį puslapį, akis užkliuvo už teksto: „Nieko aš tada nesupratau. Reikėjo man apie ją spręsti pagal jos darbus, o ne pagal žodžius.“ Daug šios knygos paprastų, bet genialių tiesų, kurios pasitvirtina visą gyvenimą, liko pasąmonėje.
2. Žiulio Verno „Aplink žemę per 80 dienų“. Įkvėpė didžiulį norą keliauti ir drąsą pažinti pasaulį bei nuotykių skonį, kuris ištiko dar esant 3 ar 4 klasėje. Su mama ir mažąja sesute vykome į Vilnių pas reikalingus specialistus. Poliklinikoje reikėjo laukti beveik visą dieną trunkančių tyrimų. Mamos pasiprašiau leisti nukeliauti į šalia esančią maisto prekių parduotuvę nusipirkti ledų. Išleido. Tačiau šalia parduotuvės buvo autobusų stotelė, ir man toptelėjo mintis, kad juk per tą laiką, kol mama su sese bus poliklinikoje, aš galiu apvažiuoti autobusu Vilnių ir taip pamatyti naują miestą! Taip ir padariau! Tik autobusas sustojo galinėje stotelėje ir pranešė, kad važiuoja „pietauti“. Supratau, kad reikia išlipti ir esu net nežinau kur. Betgi – Žiulio Verno personažas ne tą išgyveno! Susivokiau, kad reikia laukti kito autobuso tuo pačiu numeriu, ir juo grįžti į įsimintą stotelę prie parduotuvės. Laimė, viskas taip ir pavyko, tik mama jau buvo paskelbusi policijai mano paiešką, ir visos vos spėjome į paskutinį autobuso reisą į Panevėžį…
3. Kai į širdį atplasnojo jaunystė, tapo aktuali meilės tema. Tuomet knygynuose rinkausi V. Mačernio, A. Maldonio, D. Kajoko poezijos knygeles, kurių meilės lyrika buvo mano supratinga pašnekovė ir klausytoja. Atmintinai mokėjau ne vieną eilėraštį, kurie guodė, kėlė stiprias emocijas, kurių nepasipasakosi kam nors. Taip gimė ir mano pačios pirmieji meilės tekstai.
4. Svetlanos Aleksijevič „Černobylio malda“. 2015 m. Nobelio premijos laureatės knyga sukrėtė iki nemigos naktų ir knygoje matytų vaizdinių pasekmių. Šios moters išgyventa asmeninė tragedija ir kartu šalies katastrofos padarytos traumos perdėliojo vertybes ir paskatino empatijos, savanoriškumo bei kitas socialines veiklas.
5. Paulo Koeljo „Alchemikas“ – „tai Rytų išminties ir gyvenimo džiaugsmo kupina istorija apie kelionę į pasaulio Sielą ir tapimą savimi“. Su amžiumi siekiame ne tik brandos, bet ir išminties. Tai knyga, kurią, kaip ir „Mažąjį princą“, galima ir reikia skaityti vėl ir vėl, nes jose kaskart, tarsi burtų knygoje atsiskleidžia tai, kas tau tuo metu kelia didžiausią nerimą. Tai visada esminius perversmus kelianti istorija, kuri ugdo, guodžia, pataria, džiugina, stebina ir atskleidžia vis naujus gyvenimo stebuklus.