Atšalus orams vis stipresnis tampa namų šildymo procesas – intensyvėja kūrenimas, didėja kietųjų dalelių (KD10) koncentracija.
Mediena – viena pagrindinių kuro rūšių, kuria namus šildosi gyventojai. Deginant anglį išsiskiria kur kas daugiau azoto oksido ir sieros dioksido. Tad nors namams šildyti geriau rinktis malkas nei anglį, tačiau abi žymiai prisideda prie oro taršos. Jas pakeitus aplinkai draugiškesnėmis alternatyvomis (šildymu dujomis, elektra naudojant siurblius) pavyktų sumažinti oro taršą.
Visgi blogiausia, kad gyventojai šildo namus kūrendami atliekas. Tai pavojinga ir gamtai, ir žmonėms, nes deginant atliekas išsiskiria kancerogeninės medžiagos. Todėl primename, kad atliekas deginti draudžiama, už tai gresia 60–300 Eur baudos.
Šiemečiai, kaip ir pernykščiai, oro taršos rodikliai įrodo, kad panevėžiečiai kvėpuoja pakankamai švariu oru. Nors šią savaitę smarkiai atšalo, Panevėžyje iki šiol nė vieną parą neužfiksuota ribines vertes (50 µg/kub. m) viršijančios kietųjų dalelių koncentracijos ore.
2018 m. Panevėžyje paros ribinė vertė viršyta 6 dienas (leidžiama 35 per metus), kai tuo tarpu, pavyzdžiui, Klaipėdoje – 61, Vilniuje – 37, Šiauliuose – 29, Mažeikiuose – 17 dienų.
Lietuvoje oro kokybės tyrimai atliekami automatizuotose oro kokybės monitoringo stotyse matuojant 24 valandas per parą 7 dienas per savaitę. Šiuo metu šalyje veikia 17 stebėsenos stočių.