Vasaros atostogos – džiaugsmas vaikams, bet rūpesčiai tėvams. Stacionarios stovyklos įkandamos ne visų tėvų piniginėms, tad vienintelė išeitis – nemokamos dienos stovyklos miesto bibliotekose, mokyklose ar neformaliojo ugdymo įstaigose.
Paradoksalu, nors vaikų Panevėžyje kasmet mažėja, ateinančiųjų į nemokamas stovyklas – daugėja. Kai kuriose jų – tarsi skruzdėlyne, tad organizatoriams tenka pasukti galvą, kuo užimti stovyklautojus.
Kaip ir kasmet, didžiausia apgultis – bibliotekose. Kaip pasakojo Vaikų literatūros skyriaus „Žalioji pelėda“ vedėja Alvida Bratkauskienė, jų organizuojamą stovyklą lanko apie penkios dešimtys vaikų. Sužiūrėti tokį būrį bibliotekininkėms išties sudėtinga. Tad birželį apie vasaros atostogas jos gali pamiršti – visi darbuotojai įtraukti į stovyklos veiklą.
„Suvaldyti penkiasdešimt vaikų – iššūkis. Tuo labiau kad net kelis kartus per savaitę su vaikais kur nors einame. Į kelionę visuomet pasiimu švilpuką“, – pasakoja A. Bratkauskienė.
Kad tokį būrį būtų galima suvaldyti, vaikams reikia kaskart pasiūlyti vis kitokios veiklos, todėl vasaros stovyklai bibliotekininkės pradeda ruoštis jau nuo žiemos. Gelbėja tai, kad įvairias edukacines veiklas padeda organizuoti ir pedagogai, menininkai.
„Labai daug padeda Dailės mokyklos pedagogės, taip pat turime jauną istorijos mokytoją, kuris šią savaitę vaikams pasakojo apie tremtį. Ne tik dūkstame, bet kalbame apie rimtus dalykus“, – sako bibliotekos vedėja.
Tampa ne tik auklėmis
Vaikai dalyvauja ne tik edukacinėse veiklose, žiūrėjo sferinį kiną ar stovyklos uždarymo proga vyks į ekskursiją į Anykščius. Stovyklautojai bibliotekos „Žalioji pelėda“ kieme turėjo net milžinišką batutą. Padūkti ant pripučiamo batuto susirinko viso Kniaudiškių mikrorajono vaikai. Nors dažnai skundžiamasi, kad itin sunku sukviesti bendruomenę, A. Bratkauskienė pažymi, kad žmonių net nereikia kviesti – svarbiausia, kad būtų įdomios veiklos.
O pirmadienio, kai ir vyresniesiems prasidės vasaros atostogos, bibliotekininkės laukia su baime. Mat jau kreipėsi mamos su prašymais į dienos stovyklą, oficialiai skirtą pradinių klasių vaikams, priimti ir penktokėlius ar šeštokėlius.
„Labiausiai bijau pirmadienio, kai mokslai baigsis didiesiems vaikams ir šie suplūs į biblioteką. Mes ir auklės, ir psichologai, ir pedagogai, ir net gydytojais tenka pabūti. Kasmet daugėja vaikų, kurie turi įvairių poreikių ar sutrikimų. Kiekvienam reikia asmeninio dėmesio. Iššūkių organizuoti stovyklą daugybė, kas nedirba tokio darbo, niekada ir nesupras“, – pasakojo A. Bratkauskienė.
Stovyklauja ir mažiausieji
Šiemet pirmą kartą stovyklas leista organizuoti ne tik mokykloms, bibliotekoms, popamokinę veiklą organizuojančios įstaigoms, bet ir darželiams. Panevėžio lopšelis- darželis „Žilvitis“ į dienos stovyklėlę pakvietė ne tik įstaigą lankančius vaikus, bet ir jų brolius, seses, darbuotojų atžalas ir šį darželį jau baigusius mikrorajono vaikus. Tiesa, didžioji dalis stovyklos vaikų – to paties darželio ugdytiniai.
„Žilvičio“ direktorės Linos Budreikaitės teigimu, rengiant projektą tikėtasi, kad stovyklą lankys daugiau mikrorajono vaikų, kurie jau atsisveikino su darželiu, tačiau tokių stovyklautojų sulaukta nedaug.
Dvi savaites nuo ryto iki vidurdienio stovyklautojai čia užsiims įvairia veikla. Auklėtojos iš namų net atsivežė palapines, baseinus ir kitą stovyklauti reikalingą atributiką.
„Idėja rengti dienos stovyklą pasiteisino, tik finansavimas labai kuklus – iš Savivaldybės gavome 180 eurų, kurie visi ir bus skirti stovyklos uždarymui – ekskursijai į stumbryną“, – sako L. Budreikaitė.
Labiausiai pasiteisinusi idėja
Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyrius vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė teigia, kad dienos stovyklos – labiausiai pasiteisinusi idėja. Vaikai nuolat keliauja, užsiima įvairiomis veiklomis, sportuoja bei aktyviai leidžia laiką. Tėvai džiaugiasi, kad atžalos užimti, yra jiems pažįstamoje ir saugioje aplinkoje.
Pasak A. Bagdanskienės, visos jos aplankytos dienos stovyklos buvo sausakimšos. Didžiausia apgultis – bibliotekose ir sporto stovyklose. Ir ji pati sulaukianti tėvų skundų, kad kai kuriose vaikai jau nepriimami, tačiau, pasak specialistės, kartais norinčiųjų yra gerokai daugiau, nei fiziškai jų galima sutalpinti.
„Lankydama stovyklas pati norėjau vandeniu ir guašu rankas pateplioti. Vaikai laimingi, nes stovyklose – visiška laisvė jų saviraiškai, kūrybai, gali išmokti daug dalykų ne iš vadovėlių“, – sakė A. Bagdanskienė.
Didžioji dalis stovyklų baigsis birželio pabaigoje. Pasak specialistės, tėvai ir vaikai norėtų, kad jos būtų per visą vasarą, tačiau bent kol kas tokių galimybių nėra, mat atostogų reikia ir pedagogams, ir bibliotekininkams.
Pasirinkimas įvairėja
Panevėžio savivaldybės mero pavaduotojo Petro Luomano teigimu, šiemet finansavimas skirtas visiems 36-iems pateiktiems projektams. Jiems padalyta 17 tūkst. 600 eurų – simboliniu šimtu eurų daugiau nei pernai. O vaikų stovyklose sulaukta gerokai daugiau: praėjusiais metais jų atėjo 2425, o šiemet užsirašė 2620.
„Vaikų mieste mažėja, bet į stovyklas įsitraukia vis daugiau. Tai rodo, kad šios stovyklos įdomios ir labai reikalingos ne tik vaikams, bet ir tėvams“, – mano P. Luomanas.
Finansavimas stovykloms teko ne tik pagal lankančių vaikų skaičių, bet ir veiklų pobūdį. Visgi daugiausia dėmesio skiriama dienos stovykloms, kurias gali lankyti gerokai daugiau vaikų, mat nereikia rūpintis apgyvendinimu bei maitinimu. Šiemet iš Panevėžio biudžeto finansuotos ir keturios stacionarios stovyklos Monciškėse, Kretingos rajone, Pabiržės kaime, Ignalinos rajone, Šventojoje bei Iešvalio sodyboje Plungės rajone. Jose galės poilsiauti 139 vaikai. Dar viena šių metų naujovė – keliaujančios stovyklos, kai vaikai dviračiais ar kitu transportu keliauja į vis kitas stovyklavimo vietas.
„Pats vieną dieną paskyriau kelionėms po vaikų stovyklas, kad pasižiūrėčiau, kuo stovyklautojai kvėpuoja. Projektas gali būti gražiai parašytas, bet kaip jis įgyvendinamas – kitas klausimas. Tai, ką pamačiau, man patiko“, – sakė P. Luomanas.