Prie didesnių šildymo sąskaitų besipratinančių panevėžiečių laukia visai nešventiška staigmena. Jau nuo vasario savo paslaugas brangina dar viena miesto Savivaldybės strateginė įmonė.
Laukia brangymetis
Aukštaitijos sostinėje beveik penktadaliu šoktelės geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainos.
Naujus bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ paslaugų įkainius jau patvirtino Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba bei praeitą savaitę posėdžiavusi Panevėžio savivaldybės taryba.
„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina perskaičiuojama kartą per metus. Šių metų lapkritį gautas „Aukštaitijos vandenų“ raštas su perskaičiuotais įkainiais keturioms vartotojų grupėms“, – politikams pristatė Savivaldybės Miesto plėtros skyriaus vedėjas Jokūbas Leipus.
Už vandenį panevėžiečiai brangiau mokės nuo vasario 1-osios. Geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kaina kils apie 17–18 proc.
Daugiabučių gyventojams geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymas brangs 27 centais už kubinį metrą: nuo dabar esančios 1,59 euro už kub. m kainos iki 1,86 euro už kub. m, į šią sumą jau įskaičiavus ir PVM.
Individualių namų savininkams šis mokestis augs nuo 1,55 iki 1,83 euro už kub. m su PVM.
Komerciniams tikslams naudojamas vanduo ir naudojamos nuotekų valymo paslaugos brangs nuo 1,
63 euro iki 1,91 euro už kub. m.
Įmonės skaičiavimu, per mėnesį vienas vartotojas Panevėžyje sunaudoja vidutiniškai 2 kub. m vandens. Tai reiškia, kad vienam vartotojui geriamojo vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas atsieis maždaug 0,6 euro brangiau.
Priežastis ne viena
Tarybos posėdyje politikams pristatydamas naujųjų kainų projektą, J. Leipus aiškino, kad „Aukštaitijos vandenų“ paslaugų brangimą lėmė ne vienas veiksnys. Tam įtakos turėjo augantis darbo užmokestis, investicinių sąnaudų, gamtos išteklių ir aplinkos taršos mokesčių pokyčiai ir kt.
Atskirai vertinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sąnaudas, pasak vedėjo, brangiau atsieina nuotekų ir dumblo valymas.
„Su įmone nuolat ieškome sprendimų, kaip šitas išlaidas galėtume sumažinti“, – tvirtino Savivaldybės atstovas.
Vadinamasis taršos mokestis nuo kitų metų gerokai padidins visų Lietuvos vandentvarkininkų sąnaudas. „Aukštaitijos vandenims“ mokestis už aplinkos teršimą iš stacionarių taršos šaltinių, tai yra nuotekų valyklų, kyla apie 3 kartus. Tačiau, kaip anksčiau „Sekundei“ yra teigęs bendrovės generalinis direktorius Saulius Venckus, tai visai nereiškia, kad nuotekos bus valomos geriau nei iki šiol. Šis mokesčio padidėjimas įtakos nuotekų išvalymo bei paslaugos kokybei neturės, iš technologinės pusės niekas nesikeičia, tačiau jis turės įtakos įmonės paslaugų kainų didėjimui.
Jau po mėnesio iš čiaupų tekantis vanduo panevėžiečiams prisuks didesnes sąskaitas. P. Židonio nuotr.
Elektra aukso vertės
S. Venckaus teigimu, gerokai pabrangus energetikos resursams, išaugus degalų kainoms, mokesčiams, vandens tiekėjos paslaugų kainų didėjimas irgi neišvengiamas.
Anot jo, ne paskutinėje vietoje perskaičiuojant įmonės paslaugų kainas buvo ir pastaruoju metu nenumaldomai brangstančios dujos.
„Ir ne tik dujos, perkame ir kitų įvairių reagentų“, – politikams aiškino vienos iš miesto strateginių įmonių vadovas.
Tačiau jau nuo kitų metų prognozuojamas naujas elektros kainų šuolis dabar patvirtintam vandens bei nuotekų mokesčiui, pasak S. Venckaus, įtakos neturėjo.
Vandens tiekėja sunaudoja milžiniškus elektros kiekius – per metus nuperka apie 9 000 tūkst. kWh energijos.
Preliminariai skaičiuojama, kad dėl augančių elektros kainų nuo kitų metų elektros išlaidos bendrovei išaugs 560 tūkst. eurų.
Ar toks veiksnys dar po metų vėl nepakoreguos panevėžiečių sąskaitų už vandenį ir nuotekas, negarantuojama.
Pasak direktoriaus, vartotojams galutinę sumą sąskaitoje didina ir jų pačių seni įpročiai. S. Venckaus teigimu, apie du trečdalius įmonės vartotojų neatsisako popierinių sąskaitų. Už jas tenka primokėti po 0,8 ct už mėnesį.
„Stengiamės kuo labiau pereiti prie elektroninių sąskaitų, bet dar daug žmonių neturi nei kompiuterio, nei interneto“, – sako direktorius.
S. Venckaus (kairėje) teigimu, žymiai pabrangus energetikos resursams, išaugus degalų kainoms, mokesčiams, vandens tiekėjos paslaugų kainų brangimas irgi neišvengiamas. „Sekundės“ nuotr.
Lygiava kainuotų brangiau
Klausimas dėl vandens ir nuotekų kainų sukėlė politines diskusijas Taryboje. Socialdemokratas Ramūnas Vyžintas Miesto plėtros skyriaus vedėjui rėžė, ar jam taip patinka kelti mokesčius.
„Ar jūs esate kainų didinimo fanas? Tik neseniai 30 proc. pakėlėme lietaus nuotekų, tiek pat, berods, atliekų mokesčius. Dabar vėl branginame vandenį. Ar dar bus, ką kelsime?“, – pareiškė politikas.
Į tai J. Leipus atkirto, kad jam taip pat nėra malonūs tokie sprendimai, tačiau juos lemia daug išorinių priežasčių.
Panevėžio meras Rytis Račkauskas teigė, kad pasaulyje augant infliacijai, beprasmiška kelti klausimus, kodėl brangsta vanduo ar kitos paslaugos. Pasak mero, niekas dėl to nesidžiaugia, bet tokia šiandien ekonominė situacija, spaudžianti į kampą visus paslaugų teikėjus.
Krikščioniui demokratui Vitalijui Satkevičiui kilo klausimas, ar nevertėtų vieną kartą sulyginti geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo kainas tiek gyvenantiesiems butuose, tiek individualiuose namuose.
Tačiau S. Venckus paaiškino, kad įvedus tokią lygiavą, įmonė per kitus metus patirtų dar 200 tūkst. eurų nuostolių.
„Mūsų kainos kasmet perskaičiuojamos. Ne vienerius metus iki šiol jas savo vartotojams mažinome. O dabar susidėjo bene 20 komponentų, kodėl turėjome pakelti. Tačiau pagal nustatytas naujas kainas pasiekėme tik 2013 m. lygį“, – patikino „Aukštaitijos vandenų“ direktorius.
Tokios pačios aukštesnės kainos nuo vasario įsigalios ir šios įmonės klientams Panevėžio rajone.