Ambicingiausias projektas, kokio panevėžiečiai nepamena, Stasio Eidrigevičiaus menų centras (SEMC) dar nė nepradėtas statyti jau skleidžia žinią pasauliui apie Aukštaitijos sostinę.
„Kaip juosta tarp kitų juostų jis įsipina į posocialistinį miestą ir žymi jo naują šaunumo erą“, – vietoje kino centro „Garsas“ suplanuoto SEMC pastato projektą įvertino vokiečių architektūros žurnalas.
Nors numatytas naujas objektas iš esmės turėtų pakeisti ne tik Respublikos ir Kranto gatvių vaizdą, bet ir Panevėžio įvaizdį, į būsimo statinio techninio projekto viešąjį pristatymą susirinko vos per 60 žmonių, daugiausia kultūros, meno, švietimo atstovų.
Visgi ir tokią saujelę beveik 100 tūkst. gyventojų turinčiame mieste projekto autoriai – vilniečių architektų komanda įvertino kaip didelį panevėžiečių aktyvumą.
„Esam iš truputį didesnio miesto, bet dažnai mūsų mieste žmonėms taip nerūpi jų aplinka, kurioje gyvena, ir kokie procesai joje vyksta“, – patikino projekto vadovas Viktoras Gricius.
Suprojektuotas stačiakampio formos statinys iškils gerokai aukščiau nei esamas kino teatras. Šio aukštis siekia per 14 metrų. SEMC numatytas 23 metrų. Vien trečiojo ir ketvirtojo aukštų ekspozicijų salių aukštis iki lubų sieks daugiau nei keturis metrus.
Nors projektuojamas pastatas aukščiu pranoks „Garsą“, architektai tvirtina, jog aikštei aplinkui kaip tik suteiks daugiau lengvumo ir erdvės. Kadangi būsimas statinys bus gerokai siauresnis nei dabartinis kino teatras, užims net 20 proc. mažiau aikštės ploto.
Per langus – miesto panorama
Vilniečių architektų komandos Panevėžiui sukurtas statinys, pasak projekto vyriausiojo architekto Aurimo Siruso, lakoniškumo ir intriguojančių meninių detalių visuma.
„Siekėme kurti architektūrą, kuri būtų įdomi ne tik Lietuvoje. O šiuolaikinė architektūra atsisakiusi perdėto manierizmo. Tokie pastatai tampa labiau įdomūs savo turiniu nei ekspresyvia architektūra. Pastate įdėtas „stasiškumo“ kodas, S. Eidrigevičiaus kūrybos manierų interpretacija“, – darbą pristatė architektas.
Kryptį Savivaldybės paskelbto konkurso dalyviams nurodė pats S. Eidrigevičius, pareiškęs, kad būsimą menų centro pastato unikalumą turėtų nusakyti vos trys žodžiai: paprastumas, logika ir fantazija.
„Gera architektūra ir turėtų tilpti į tuos tris žodžius“, – su menininku sutinka A. Sirusas.
Užduotyje konkursantams buvo numatytas pageidavimas pastatą suprojektuoti dar ir taip, kad iš jo atsivertų Panevėžio panorama. Šį reikalavimą laimėtojai išpildė dviem būdais. Menų centro stogas bus tinkamas eksploatuoti – nuo 23 metrų aukščio pastato viršaus atsivertų miestas kaip ant delno. Grožėtis vaizdinga panorama pritaikytos ir trečiojo bei ketvirtojo aukštų erdvės – pro milžinišką, tarytum „atplyšusį“ nuo fasado, langą rytinėje pusėje atsivers Senvagės perspektyva.
Kubas kino salei
A. Siruso teigimu, projektuojant SEMC įvertinta, kad jam numatyta vieta tarp Kranto ir Respublikos gatvių panevėžiečių sąmonėje nuo seno užsifiksavusi kaip kino erdvė. Konkrečiai šiai funkcijai greta stačiakampio pastato suprojektuotas ir kubo formos statinys 84 vietų kino teatro salei. Su pagrindiniu pastatu ją jungs požeminis holas.
„Šiuolaikinio meno centras netgi būtų neįsivaizduojamas be kino. Panevėžio SEMC kino funkciją norėjosi sureikšminti jai paskiriant atskirą erdvę“, – sako A. Sirusas.
SEMC rūsyje suprojektuotas holas su rūbinės, dirbtuvių, meno archyvo patalpomis. Pirmajame aukšte – vestibiulis su informacijos centru, kavinės erdvė ir ūkinė zona. Antrasis aukštas numatytas edukaciniams užsiėmimams ir mediatekai, kiti du aukštai skirti ekspozicijoms – trečiajame numatyta įkurdinti S. Eidrigevičiaus meno kūrinius, ketvirtajame – kitų menininkų darbus.
Po SEMC suprojektuota požeminė automobilių stovėjimo aikštelė. Į ją įvažiavimas numatytas iš Kranto g. pusės. Tai yra vienas esminių argumentų, kuriuo architektai aiškina būtinybę iškirsti 12 medžių – kaštoną ir beržus.
„Garsą“ rekonstruoti į SEMC numatyta dviem etapais. Pirmuoju požeminėje aikštelėje planuojama įrengti 13 vietų, vėliau ją išplėsti iki kelių dešimčių.
Pasak A. Siruso, antrasis etapas tik papildytų pirmąjį: plečiamos ekspozicijų salės trečiame ir ketvirtame aukštuose, konferencijų erdvė ir dar viena universali salė antrajame.
Pirmuoju etapu numatyta pastatyti per 3000 kv. m, antruoju – pastatą išplėsti iki 4500 kv. m.
„Kaip pastatas bus eksploatuojamas – būsimos jo administracijos rūpestis, bet mes jame matome daug galimybių ir jas kuriame įvairiam turiniui“, – tvirtina architektas.
Skaičiuoja aukštais
SEMC projektą į pristatymą susirinkę panevėžiečiai įvertino nevienareikšmiškai. Panevėžietis architektas Donatas Malinauskas ragino autorius pasikonsultuoti su Architektų rūmų teisininkais, mat įžvelgė Panevėžio bendrojo plano pažeidimų. Šiame dokumente numatyta, jog dabartinio „Garso“ vietoje leidžiamas maksimalus aukštis yra penki aukštai, pasak D. Malinausko, tai tesiekia 15–17 metrų.
„Man abejotinas tas laisvas interpretavimas“, – pareiškė architektas.
„Tai jūs laisvai interpretuojate“, – jam atkirto projekto autoriai.
Pasak V. Griciaus, projektuojant menų centrą smulkmeniškai išanalizuoti Panevėžio planavimo dokumentai. Anot jo, bendrasis planas iš tiesų šioje vietoje leidžia penkių aukštų pastatą, tačiau dokumente nė žodžiu neužsiminta, kiek tai turėtų siekti metrų.
Nors SEMC projektuojamas 23 metrų, jį sudarys tik keturi aukštai.
„Mes neinterpretuojame bendrojo plano. Jis aukštingumą nustato aukštais, ne metrais. Penkiaaukštis daugiabutis būtų 15 metrų, biuro pastatas su tiek pat aukštų – 20-ies, o už juos aukštesnė bažnyčia tebūtų vieno aukšto“, – palygino V. Gricius.
Stačiakampio formos statinys su jame paslėptomis intriguojančiomis meninėmis detalėmis iškils gerokai aukščiau nei esamas kino teatras.
Ginčai dėl meno
SEMC projektu susidomėjusiems panevėžiečiams opiausias klausimas – kino teatro likimas. Kiek vietų bus kino salėje, ar toliau bus bendradarbiaujama su kino festivalių rengėjais, atvežančiais naujausius filmus į Panevėžį, – klausimai, kuriuos vieną po kito žėrė V. Mikalausko menų gimnazijos auklėtiniai. „Garso“ direktorės Genės Pučinskienės teigimu, jei architektai nenori, jog panevėžiečiai, negavę bilietų į kino seansus, skųstųsi ir keiktų, turi ieškoti galimybės padidinti kino salę bent iki 150 vietų.
V. Gricius tikina, jog kino gerbėjams vietos SEMC būtų ir daugiau – be suprojektuotos 84 vietų kino salės, anot architekto, mediatekos erdvėje antrajame aukšte tilptų ir daugiau nei 100 žmonių.
SEMC suprojektavusi komanda sulaukė ir kirčių dėl pastato elementarumo.
„Sveikinu architektus, kad jie labai profesionaliai padirbo gramatiką. Bet, gerbiamieji ponai, kur menas? Architektūros meno čia nematau. Plyta. 1961-ųjų mąstymas. „Garso“ architektūra geresnė“, – pareiškė panevėžietis skulptorius Alfridas Pajuodis.
Vis dėlto SEMC pastato kūrėjai sulaukė nemenko susirinkusiųjų palaikymo ir net plojimų.
„Klausantis tokių pašnekėjimų, kyla noras miestui pasiūlyti: nebūkime minia streikuojančiųjų prie šito projekto, o būkime supratingi to pastato naudotojai ir puoselėtojai. Dėl šitų erdvių nesijaudinkit – tik užpildykit jas savo kūryba. O dėl to aukščio – nebūkim kaimiečiais, kurie, be tų kelių metrų, daugiau nieko nemato“, – išrėžė panevėžietis architektas Vidmantas Stankevičius.
Projektą palaikantis pasaulyje garsus stiklo menininkas, panevėžietis Remigijus Kriukas pripažino, jog diskusijos dėl papildomų kelių metrų aukščio – beprasmės įvertinus būsimojo objekto reikšmę miestui.
„Ne du, o dar dvidešimt metrų pridėkit, kad tikrai tai būtų miesto vinis. Aš gimęs, augęs Panevėžyje ir kaip kūrėjas blaškausi po pasaulį, nes miestas neturi tinkamos kūrybinės erdvės. Šitas objektas turėtų būti Panevėžio „vinis“, kultūrinis centras. Puikus kūrinys!“ – įvertino R. Kriukas.
Kreipsis dėl finansavimo
Šiuo metu baigiamas rengti SEMC investicinis projektas tvirtinti Savivaldybės Tarybai bus teikiamas jau artimiausiame jos posėdyje, o iki gruodžio 6-osios Centrinei projektų valdymo agentūrai pateikta paraiška ES paramai gauti. Ja Menų centrui bus prašoma maksimalios remiamos sumos – 3 mln. Eur. Skaičiuojama, kad „Garso“ rekonstrukcija į SEMC iš viso kainuos apie 10 mln. Eur.
Modernaus menų centro statybos, planuojama, turėtų startuoti 2019-aisiais, o įkurtuves švęsti tikimasi 2021 m.