Prestižine tampančioje rekonstruotoje Taikos alėjoje stūksantis buvusios „Nevėžio“ mokyklos pastatas atrodo tarsi savotiškas nepritapėlis išpuoselėtų individualių namų mikrorajone.
Nors per trejetą metų nuo uždarymo vaikus jame pakeitė net vienuolika naujų šeimininkų – ne pelno siekiančių organizacijų, miesto nepažįstančiam praeiviui pastatas galėtų pasirodyti kaip bešeimininkis.
Tarp šaligatvio plytelių smagiai kyla žolė, prie palaikės, vietomis griūnančios tvoros suversta sausų šakų krūva, kadaise uoliai šienautoje teritorijoje dabar matyti, kad šienpjoviai nėra dažni lankytojai.
Aplinkiniai gyventojai suka akis nuo tokios nevyriausybinių organizacijų gūžtos.
„Buvome pripratę, kad mokyklos kiemas pavyzdingai tvarkingas. Turėčiau sveikatos, pati tuos šaligatvius išravėčiau“, – stebėjosi kas rytą pačiupusi šiaurietiškas lazdas pro buvusios „Nevėžio“ mokyklos pastatą praeinanti Tulpių gatvės gyventoja.
Žinia, kad jame įsikūrė gausybė organizacijų, jai buvo staigmena.
„Tiek šeimininkų ir nusiravėti neįstengia?“ – apstulbo panevėžietė.
Visą straipsnį skaitykite liepos 25 dienos (penktadienio) Panevėžio dienraštyje „Sekundė“.
