Lietuva be vaikų globos namų – skamba gražiai, tačiau realybė ne tokia patraukli. Norinčiųjų tapti budinčiais globėjais vos vienas kitas, o butų ar namų, kur galėtų apsigyventi iš tėvų atimti vaikai, nėra. Labiausiai kenčia globos namų pertvarkos girnose atsidūrę vaikai.
Praėjusią savaitę Panevėžio miesto savivaldybė sulaukė rašto iš Kauno vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad likvidavus jų globos namus „Atžalynas“ be įstatyminio globėjo liko trys vienos šeimos vaikai, prieš ketverius metus į šią įstaigą laikinai atkelti iš Panevėžio.
Prašoma globotinius pasiimti atgal, nes Kaune nebetelpa savieji. Be to, vaikai nuo pat pirmos perkėlimo dienos maldauja grąžinti juos į gimtąjį miestą, kur gyvena jų močiutė. Tačiau Panevėžys savų vaikų taip pat kratosi, nes nėra kur jų apgyvendinti.
Kauno savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Diana Barauskienė teigė, kad „Atžalyno“ globos namai, kur iki šiol gyveno iš Panevėžio atkelti du broliai ir sesuo, nuo liepos 1-osios buvo reorganizuoti ir baigė savo veiklą. Tad šiems vaikams, kaip ir visiems kitiems ten gyvenusiems nepilnamečiams, turėjo būti keičiamas globėjas. Ir tą padaryti gali tik ta savivaldybė, kuriai šie vaikai priklauso. Tačiau Panevėžys vengia atlikti savo pareigą.
„Šie vaikai yra Panevėžio savivaldybės, tad tik ji ir gali nulemti jų likimą. Tačiau to miesto Savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui atrodo, kad nieko daryti nereikia, viskas įvyks savaime, nors taip tikrai nėra. Bet mes taip pat negalime nieko nedaryti, tad buvome priversti kreiptis į teismą, kad šis paskirtų naują šių vaikų globėją. Tikimės, kad teismas įpareigos Vaiko teisių apsaugos skyrių pasirūpinti vaikais“, – „Sekundei“ tvirtino D. Barauskienė.
Svetimų vaikų nereikia
Be to, likvidavus globos namus „Atžalynas“ Kaunas nebeturi, kur dėti vaikus. Kai kurie ten gyvenusieji apgyvendinti atskiruose butuose ar namuose, kiti – Kauno globos namuose.
„Sujungus dvi globos įstaigas vaikų yra tiek, kad trūksta vietų. Pirmiausia turime pasirūpinti savo miesto vaikais. Negalime kreiptis į kitus miestus ir sakyti, kad neturime kur dėti globotinių, gal galite priglausti. Patys ieškome išeičių ir sprendžiame šią problemą, o ne primetame kitiems“, – aiškino vaiko teisių specialistė.
Jų globos namuose auga ir iš kitų aplinkinių rajonų apgyvendinti vaikai, tačiau kitos savivaldybės šiuos teisinius dalykus susitvarkė. Be to, šiems vaikams Kaunas yra jų įprasta gyvenamoji vieta – nors jie buvo registruoti kitose savivaldybėse, bet realiai gyveno Kaune. O panevėžiečiai vaikai su Kaunu neturi nieko bendro.
Tačiau pati svarbiausia priežastis, kodėl prašoma vaikus pasiimti atgal į Panevėžį, – jų pačių noras. Pasak pavaduotojos, vaikai nuolat maldauja, kad būtų perkelti į gimtąjį miestą. Su Kaunu jų niekas nesieja, o Panevėžyje gyvena jų mama bei močiutė, kuri galėtų dažniau lankyti anūkus ir jais rūpintis. Močiutė gana silpnos sveikatos, tad negali taip dažnai važinėti į Kauną, kaip norėtų ir vaikai, ir ji pati.
„Apie tai kalbame jau ne pirmus metus, tačiau niekas negirdi jų norų, todėl vaikai jaučiasi nuvilti. Į Kauną jie buvo perkelti tik todėl, kad tuo metu Panevėžys neturėjo laisvų vietų savo globos įstaigose. Kaunas nėra jų miestas, čia nėra nė vieno jiems artimo žmogaus. Be to, apribojus mamos valdžią turėtų būti tęsiamas socialinis darbas su šeima, galbūt vaikai galėtų grįžti į savo biologinę šeimą, bet kaip galima dirbti, kai mama viename mieste, o vaikai – kitame“, – kalbėjo D. Barauskienė.
Norai negirdimi
Laikinoji globos namų „Atžalynas“ vadovė Elena Trimonienė taip pat nesuprantanti, kodėl niekas nenori girdėti vaikų pagalbos šauksmo. Nuo pat pirmos dienos jie prašosi būti perkelti arčiau mamos ir močiutės. Šioms išvažiavus, vaikai verkia. Kad ir kokia būtų mama, jiems ji visada bus artimiausias žmogus. Tačiau vaikų ašaros nerūpi niekam.
„Vaikų interesai ir poreikiai turėtų būti svarbiausia. Deja, taip nėra. Kiek kartų jau buvo prašyta juos pasiimti į Panevėžį, bet niekas jų negirdi“, – apgailestavo E. Trimonienė.
Panevėžio miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Simonaitienė teigė, kad nuolat bendraujama su Kaune apgyvendintais vaikais, jie lankomi.
Situacija tokia, kad vaikų mamai tėvų valdžia apribota neterminuotai, tad su šeima nėra dirbama. Tai padaryti būtų gana sudėtinga, nes moteris dirba ir gyvena užsienyje, į Lietuvą grįžta tik kelis kartus per metus. Be to, mama nerodo jokių pastangų ir noro susigrąžinti vaikus.
„Dėl nuolatinių motinos išvykų į užsienį vaikai ir atsidūrė globos namuose. Vaikai pas mamą nei nori, nei gali gyventi, nes jai neterminuotai apribotos motinos teisės. Močiutė per silpnos sveikatos jais pasirūpinti, bet vaikai gali pas ją nuvykti atostogauti. O daugiau artimų žmonių Panevėžyje nėra“, – pasakojo D. Simonaitienė.
Vaikų noras būti perkeltiems į Panevėžį vaiko teisių specialistams žinomas, tačiau bent jau kol kas miestas jiems negali suteikti tokių sąlygų, kokias šie vaikai turi Kaune.
Pasak specialistės, ten jie visi trys kartu su kitais nepilnamečiais gyvena bute, jiems sudarytos namų sąlygos, turi turiningą laisvalaikį, galimybę išvykti į stovyklas. Kitas dalykas, Kaune vaikai gyvena jau ketverius metus, tad jiems vėl reikėtų adaptuotis prie naujos aplinkos, naujų mokytojų, auklėtojų, draugų.
„Aišku, kaip ir su visais vaikais, būna problemų, bet kiek mūsų specialistai su jais kalbėjo, jie norėtų grįžti tik tada, jeigu galėtų gyventi bute – tomis pačiomis sąlygomis kaip dabar. Norėtume šiems vaikams suteikti kuo geresnes sąlygas, bet šiuo metu negalime“, – apgailestavo D. Simonaitienė.
D. Simonaitienė teigė, kad dviejų brolių ir sesers, apgyvendintų Kauno globos namuose, noras grįžti į Panevėžį jiems žinomas, tačiau kol kas nėra galimybės to padaryti. T. Šiaudinio nuotr.
Vaikai – ne dėžės
D. Simonaitienės teigimu, kad dėl globos įstaigų pertvarkos vaikai lieka be įstatyminio globėjo – nėra tiksli informacija. „Atžalyno“ globos namų, kur augo iš Panevėžio apgyvendinti vaikai, nebeliko, bet visas teises ir pareigas perėmė kita įstaiga. Be to, pertvarkai buvo rengtasi ilgokai, tad kauniečiai iš anksto turėjo numatyti, kur, panaikinus globos įstaigą, apgyvendinti vaikus.
„Jie žinojo, kad perima būtent tiek vaikų ir ne mažiau. Gavome iš jų raštą dėl globėjo statuso pakeitimo, bet tvarkytis turi tie globos namai, kurie ir perėmė organizuojamą įstaigą“, – aiškino D. Simonaitienė.
Panevėžio vicemero Petro Luomano teigimu, Kauno globos įstaiga už visus tris vaikus gauna beveik du tūkstančius eurų per mėnesį – didesnioji dalis lėšų mokama iš miesto biudžeto. Tačiau vis tiek šių vaikų norima atsikratyti, nes patiems trūksta vietų. Neseniai net buvo gautas raštas, kad vaikai pabėgo iš globos namų pas močiutę, tačiau informacija nepasitvirtino.
„Vaikai į Kauną paskirti teismo sprendimu, o už jų išlaikymą moka Panevėžio savivaldybė. Reikia suprasti, kad vaikų negalime kaip kokių dėžių kilnoti iš vienos vietos į kitą, o ir priimti kol kas neturime kur“, – kalbėjo P. Luomanas.
Pertvarka buksuoja
Prie globos namų pertvarkos, kai vaikai bus apgyvendinami šeimynose, palaipsniui pereinama ir Panevėžyje. Kol nėra budinčių globėjų, iš šeimų paimti vaikai globos namuose apgyvendinami tik kritiniu atveju, jeigu nerandama artimų giminaičių, kurie galėtų laikinai pagloboti smurtą patyrusius ar neprižiūrėtus nepilnamečius.
Kaip sakė Panevėžio Algimanto Bandzos kūdikių ir vaikų globos namų direktorius Sigitas Juodzevičius, dalis vaikų jau gyvena šeimynose, kai kurie – vis dar globos namuose. Pertvarka vyksta lėtai, nes gana sudėtinga rasti vaikams gyventi tinkamų butų. Dabar yra tik penkios šeimynos.
„Procesas nėra lengvas, nerandame išsinuomoti butų, nes jų tiesiog nėra. Tad ir šių trijų vaikų negalime apgyvendinti. Kita vertus, kodėl Kaunas sutvarkė kitų vaikų statusą, o šių negali. Mes niekada neskirstome vaikų pagal kilmę, visi jie yra mūsų įstaigos globotiniai“, – sakė S. Juodzevičius.
Jo teigimu, Kaunas nėra išskirtinis miestas – panevėžiečiai vaikai apgyvendinti praktiškai visuose Lietuvoje esančiuose globos namuose. O A. Bandzos namuose panevėžiečiai sudaro apie 48 proc., kiti vaikai – iš rajono bei įvairių Lietuvos kampelių. Ir jeigu vaikai būtų siunčiami į savo gyvenamosios vietovės globos namus, situacija taptų sunkiai valdoma.
„Būtų tikras chaosas, jeigu vaikais būtų pradėta šitaip dalytis. Manau, turėtume daugiau dėmesio skirti socialinės rizikos šeimose kylantiems gaisrams gesinti, kad jų atžalos neatsidurtų valstybinėse institucijose, o ne kilnoti vaikus pagal jų gyvenamąją vietą“, – patarė S. Juodzevičius.
Pasak S. Juodzevičiaus, pertvarka vyksta lėtai, nes gana sudėtinga rasti vaikams gyventi tinkamų butų. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Budintys globėjai – patiems mažiausiems
Grupinio gyvenimo namai, kuriuose laikiną pastogę gauna iš girtaujančių bei socialinių įgūdžių stokojančių šeimų atimti vaikai, netrukus šiek tiek ištuštės. Baigiami tvarkyti buto pirkimo dokumentai ir bent šeši vaikai su auklėtojomis ir socialinėmis darbuotojomis galės persikelti į namų aplinką primenantį butą. Dar vieną butą tikimasi nupirkti iki rudens. Tam lėšos jau yra skirtos, tačiau nerandama tokio dydžio patalpų, tinkamų gyventi vaikams.
Į pagalbą tikimasi pasitelkti ir budinčius globėjus, kurie galėtų laikinai pas save apgyvendinti pačius mažiausius be tėvų globos likusius panevėžiečius.
Pasak Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės pagalbos skyriaus vadovės Danguolės Sabulienės, per pirmąjį kvietimą susidomėjimas budinčio globėjo darbu buvo nemažas, tačiau kol kas tik viena moteris atitinka visus reikalavimus. Vėliausiai pirmadienį jai bus perduota pusės metų mergytė, dabar prižiūrima Grupinio gyvenimo namuose. Tačiau tokiam kūdikiui daug tinkamesnė namų aplinka, vieno žmogaus priežiūra ir rūpinimasis.
„Mieste budinčių globėjų mokymus lankė trys moterys, bet tik viena įdarbinta. Kitos dar nepasiruošusios – viena negali dirbti po neseniai atliktos operacijos, o kita žada keisti gyvenamąją vietą. Tad skelbsime dar vieną konkursą. Kaune iš 40 panorusiųjų tapti budinčiais globėjais reikalavimus atitiko tik trys, tad ir mes daug vilčių neturime“, – „Sekundei“ teigė D. Sabulienė.