Panevėžio priemiestinės Trakiškio gyvenvietės pakraštyje, buvusiame viešbutyje įsikūrusių Raimondos ir Andriaus Žvirblių erdviame kieme gyvenimas virte verda.
Svečius pasitikusi mažoji Elija drąsiai pasakoja, kad laukdama atvykėlių prie puošnios rožinės suknelės priderino tokios pačios spalvos batelius. Jos brolis Deimantas skuba į virtuvę atnešti nosį kutenančio jo kepto gardaus, aromatingo, dar garuojančio pyrago. Nuošaliau šurmuliuoja dar du Žvirblių padaužos – Gabrielius ir Džiugas.
Kieme pasirodo ir šios aštuonių vaikų šeimos galva Andrius su mažuoju sūneliu Justu Karoliu ant rankų, o paskui atskuba mama Raimonda, stumdama vežimėlį su miegančia liepą gimusia pagranduke Austėja.
Šios gausios ir labai svetingos šeimos kieme jaukiai jaučiasi net ir pirmą kartą čia besilankantieji.
Visgi R. Žvirblė prisipažįstą: Trakiškyje, kuriame jų gausi šeima nusprendė įsikurti, vietiniai į juos iš pradžių žiūrėjo įtariai.
„O kokia šeimynėlė atsikraustė – tiek vaikų! Dabar jau bus problemų ir darbo socialiniams darbuotojams“, – juokiasi Raimonda.
Visgi naujakuriai greitai įrodė, kad yra verti pagarbos, ir puikiai įsiliejo į Trakiškio bendruomenės gyvenimą.
„Kelias buvo tikrai ilgas. Reikėjo laiko, kad užsitarnautume bendruomenės pasitikėjimą. Tik vėliau vietiniai pamatė, kad esame normali, tvarkinga šeima ir nekeliame rūpesčių“, – sako R. Žvirblė.
Ji svarsto, kad išankstinį neigiamą požiūrį lėmė visuomenėje vis dar gajus stereotipas: jei šeima turi daug vaikų, veikiausiai yra asociali.
Didelė šeima – Raimondos svajonė. Jos sutuoktinis Andrius juokiasi nė sapnuot nesapnavęs, kad gyvenimas pasisuks taip, jog taps daugiavaikiu tėvu. G. Kartano nuotrauka
Vienam svajonė, kitam – utopija
Žvirblių namuose auga keturi vaikai iš pirmos Raimondos santuokos – Darijus, Dovydas, Deimantas ir Džiugas. Taip pat dvi Andriaus atžalos iš pirmos santuokos – Gabrielius ir Elija, bendras jų sūnelis Justas Karolis ir pagrandukė Austėja.
Šeimynai liūdėti neleidžia ir du aplink kojas besiglaustantys gelsvakailiai katinai bei pora labradoro retriverių.
Prie krūtinės glausdama naujagimę, R. Žvirblė pasakoja apie gausią šeimą visuomet svajojusi.
„Visada sakiau, kad tikrai turėsiu daug vaikų. Nuo pat mažens svajojau apie didelę šeimą. Mano močiutė užaugino penkias dukras ir sūnų, aš – penkis sūnus ir dukrą. O ir gimdėme abi būdamos tokių pačių metų. Dabar kartu pasijuokiame, kad tik aš viena iš anūkų einu jos pėdomis“, – šypsosi R. Žvirblė.
Tą girdėdamas sutuoktinis juokiasi nė sapnuot nesapnavęs, kad gyvenimas pasisuks taip, jog taps daugiavaikiu tėvu.
„Dar prieš pažintį su Raimonda bendradarbiui, susilaukusiam trečio vaiko, juokais sakiau: na va, dabar esi socialinis daugiavaikis. O po pusmečio bac – ir pats toks. Mamai darbe irgi visi sako: tavęs tai jau tikrai niekas neperspjaus anūkų skaičiumi“, – juokiasi Andrius.
Anot jo, toks gausus būrys vaikų reiškia ne tik daugiau rūpesčių, bet ir meilės, kurią jiedu su žmona gauna atgal.
Šviežiai iškepto tėčio A. Žvirblio rankose šeimos pagrandukė Austėja jaučiasi itin jaukiai. G. Kartano nuotr.
Vaikus skaičiuoja ir svetimi
Žvirblių šeimoje auga ir menininkų, ir sportininkų. Vyriausias Darijus groja gitara ir kuria muziką. Dovydas su Gabrieliumi ištikimi rankiniui. Deimantas taip pat groja gitara ir jau ruošiasi karatė užsiėmimams, o Džiugas prasidėjus mokslo metams sės prie šachmatų lentos.
Anot Raimondos, norisi, kad visi vaikai po pamokų turėtų kuo užsiimti ir atrastų save.
Pūga, lietus ar saulė – vaikai į mokyklą mieste ir užsiėmimus važinėja autobusu.
„Kad neišleptų“, – juokiasi R. Žvirblė.
Turbūt didžiausias tokios motinystės iššūkis, pasak Raimondos, yra tai, kad visiems vaikams mamos prisireikia vienu metu – čia ir dabar.
„Dažnai tenka jiems priminti, kad jų yra daug, o aš – viena“, – sako Raimonda.
Į nepažįstamųjų nuostabą dėl tiek vaikų ji jau nebekreipia dėmesio. Sako, kad užtenka ir artimųjų, kurie neretai pasukioja pirštą prie smilkinio.
„Kam tau tiek vaikų? Šitą klausimą girdėjau turbūt tūkstantį kartų. Dar kiti manė, kad gimdome vaikus dėl pašalpų. Bet jų negauname. Kaip ir visi žmonės, uždirbame atlyginimus. Esu girdėjusi gerą pasakymą: kas yra vidurinė klasė? Kai negauni paskolos, nes pajamos per mažos, o pašalpos – nes pajamos per didelės“, – paaiškina Raimonda.
G. Kartano nuotrauka
Šeima vos per pusmetį
A. Žvirblis darbuojasi pavėžėju. Likimas sudėliojo taip, kad poros draugystė užsimezgė jo vairuojamame automobilyje.
Andrius Raimondą vežė namo ir abu taip užsikalbėjo, jog moteris pamiršo sumokėti už paslaugą.
„Ačiū, ačiū, išlipau ir viskas. Kitą dieną teko pačiai jo ieškoti, kad atsiskaityčiau“, – pasakoja R. Žvirblė.
Tarp jų kaipmat įsižiebė simpatija. A. Žvirbliui žavi tamsiaplaukė iš karto krito į akį.
Tiek Raimonda, tiek Andrius tuomet jau buvo pradėję skyrybų procesus, tad ankstesni santykiai nebetrukdė kurti gyvenimo kartu.
Sprendimą tuoktis pora priėmė labai greitai. Galima sakyti, kad viskas Žvirblių gyvenime vyko žaibo greičiu. Vos po savaitės pažinties pora kartu apsigyveno, po pusmečio jau turėjo naujojo namo Trakiškyje raktus.
Anot Andriaus, susipažinus abiem jau buvo nebe dvidešimt metų, kad dar švaistytų laiką ir blaškytųsi.
„Abu turėjome butus mieste. Tarp kitko, buvome vos ne kaimynai. Aš jau žinojau, kad po skyrybų pirksiu namą ir kraustysiuosi gyventi į kaimą. Tvirtai žinojau, ko noriu. Tiesiog paklausiau jo, ar eis kartu mano pasirinktu keliu. Ir jis sutiko“, – pasakoja R. Žvirblė.
Klausimą, kam jai tiek vaikų, R. Žvirblė girdėjusi daugybę kartų. Visgi atžalos jai suteikė gyvenimo pilnatvę. Asmeninio archyvo nuotrauka
Savo vietą pajuto širdimi
Sprendimo prieš trejus metus kurtis kaime pora niekada nesigailėjo. Savas namas ir erdvus kiemas buvo ir Raimondos, ir Andriaus svajonė. Abu vertina galimybę būti arčiau gamtos.
„Labai norėjau didelio kiemo, atskirų kambarių vaikams, kad visiems užtektų vietos ir veiklos. O didelio pasirinkimo nebuvo. Mieste kiemai labai maži. Kai atvažiavome į Trakiškį, iš karto supratome, kad čia mūsų vieta“, – sako R. Žvirblė.
Sutuoktiniai įsikūrė buvusiame viešbutyje su vaizdingu tvenkiniu kieme. Čia atšventė ir savo vestuves.
Atsisakė pompastikos
Susieję gyvenimus, Žvirbliai sulaukdavo ir nuolatinių klausimų apie šeimos pagausėjimą.
„Turbūt vaikų jau nebeturėsite? Atsakydavau, kad tikrai turėsime. Netgi kai tuokėmės, visi galvojo, kad dėl to, jog laukiuosi. Bet smalsiausi suskaičiavo, kad visgi pastojau gerokai po vestuvių“, – juokiasi R. Žvirblė.
Šiuose namuose švenčiama Motinos diena – ypatinga. Tada šalia Raimondos išsirikiuoja šitiek sveikintojų.
Sukūrus naują šeimą, keitėsi ir šios dienos tradicijos.
„Pradėjau daug paprasčiau į viską žiūrėti. Anksčiau norėjosi pompastikos, o dabar labiau vertinu paprastumą, nuoširdumą. Nebebūtina niekur eiti, nebebūtina sulaukti brangių dovanų. Užtenka laiko kartu“, – pasakoja R. Žvirblė.
Motinystę Raimonda skirsto į du tarpsnius – pirmą ir antrą santuokas. Anot jos, abi šios patirtys labai skirtingos.
„Pirmų vaikų susilaukiau labai anksti, būdama vos 19-os. Dabar auginant mažylius viskas atrodo visai kitaip. Anksčiau būdavo taip, jog su vaikais visur lekiu, bėgu, skubu. O dabar to nebereikia. Tiesiog atėjo branda, norisi ramybės“, – svarsto trakiškietė.
Mėgaujasi motinyste
R. Žvirblę šiek tiek liūdina šiuolaikinių tėvų požiūris į vaikus ir jų auginimą. Prieš kurį laiką su atžalomis apsilankius miesto parke, ją suglumino, kad vaikai žaidžia vieni, o tėvai sulindę į telefonus.
Tą matydama, R. Žvirblė įžvelgia ir dar vieną vaikų auginimo kaime privalumą.
„Net vaikams pasakiau: apsidairykite, pažiūrėkite, kaip kartais būna. Kai atsikraustėme į kaimą, labai keitėsi požiūris į technologijas. Mūsų vaikai nuolatos kieme, tad telefonams, kompiuteriams tiesiog nebelieka laiko“, – sako Raimonda.
Naršyti telefone laisvo laiko nešvaisto ir ji pati: stengiasi mėgautis akimirkomis su vaikais, nes šie, tvirtina mama, labai greitai auga.
Žvirblių namuose situaciją akivaizdžiai valdo vyrai – šeši berniukai ir tėtis Andrius, nes čia auga tik dvi mergaitės.
Raimonda jau įsitikino, kad berniukų ir mergaičių auginimo specifika labai skiriasi.
„Mergaitės yra mūsų princesės. O ir dėl drabužių – berniukui ką paduosi – tas ir tiks. Mergaitės nori puoštis, būti gražios. Kaip tikros princesės“, – šypsosi Raimonda.
Asmeninio archyvo nuotrauka
Laiko randa ir sau
Žvirblių šeimoje galioja tam tikros taisyklės. Kiekvienas turi pareigas. Vaikai privalo patys susitvarkyti kambarius, savarankiškesni vyresnieji jau pasigamina pusryčius, pietus ar vakarienę, tad mamai rečiau tenka plušėti prie viryklės.
„Iš tiesų pas mus valgyti gamina tėtis. Juokiuosi, kad jis ir išlepino mane. Kartais vaikams paklausus, kada valgysime, tiesiog atsakau: kai grįš tėtis ir padarys“, – kvatojasi Raimonda.
Be to, anot R. Žvirblės, šiais laikais vaikų auginimą ir buitį itin palengvina įvairiausi prietaisai. Indus plauna indaplovė, drabužius skalbia skalbyklė, o džiovina džiovyklė.
Žvirbliai toli gražu nelaiko savęs buityje paskendusiais tėvais. Augindami aštuonis vaikus, jie puikiai sugeba rasti laiko pabūti tik dviese.
„Gegužę savaitei vykome su vyru į Graikiją. Bet man atostogos be vaikų buvo tarsi ne tokios. Gera pabūti dviese, bet vis jaučiau, kad kažko trūksta“, – šypsosi mama.
Sutuoktiniai džiaugiasi šalia turėdama vienintelę, bet nepakartojamą pagalbininkę – Andriaus mamą.
„Jai visada galime paskambinti ir paprašyti pagalbos. Prireikus niekada neatsisakys paimti vaikų iš darželio ar atvažiuoti pabūti su jais“, – anytai dėkinga Raimonda.
Mamai neatsisako padėti ir šios šeimynos vyrai.
„Kai išvažiavau gimdyti mažosios, močiutė su dviem vaikais buvo išvykusi prie jūros. Tai vyriausiajam teko prižiūrėti kitus. Ir jis puikiai susitvarkė“, – sūnaus atsakingumu džiaugiasi R. Žvirblė.
Asmeninio archyvo nuotrauka
Gelbėti gyvybių
Prieš motinystės atostogas R. Žvirblė darbavosi Panevėžio greitosios medicinos pagalbos tarnyboje. Su ekipažu vykdavo į skubius iškvietimus pas negaluojančius pacientus.
„Mano darbas yra mano pomėgis. Jame pasikraudavau energijos. Ir dabar pamačius švyturėlius suspurda širdis“, – prisipažįsta Raimonda, po motinystės atostogų vėl planuojanti grįžti į darbą.
Pagal profesiją ji – skubios medicinos pagalbos slaugos specialistė.
Susilaukusi vyresnių sūnų Darijaus ir Dovydo, Raimonda nusprendė studijuoti.
„Visada sakiau, kad pirmiausia bus šeima, o tada mokslai ir karjera. Taip ir nutiko. Paauginau vaikus, tada įstojau mokytis į Panevėžio kolegiją“, – pasakoja R. Žvirblė.
Trečiasis sūnus Deimantas pasibeldė dar studijuojant, o jam gimus Raimonda atsiėmė diplomą.
Kai pasaulį išvydo ketvirtasis brolis Džiugas, R. Žvirblė nusprendė pradėti dirbti pagal specialybę.
„Mano mama medikė, krikšto mama taip pat. Nuo mažens sakiau, kad ir aš tokia būsiu“, – savo pasirinkimu niekada neabejojo Raimonda.
Tokiame darbe, anot jos, „veža“ ekstremalumas ir laukiantys iššūkiai. Niekada nežinai, ką atneš nauja diena.
Dabar R. Žvirblė atrado naują pomėgį – su vaikais ir bendraminte Egle lanko apleistus pastatus.
„Lietuvoje nelabai daug tokių pastatų yra, tad su vaikais rudenį jau planuojame kelionę į užsienį. Jie tokių kelionių labai laukia ir vis spirga, kada vėl važiuosime“, – šypsosi Raimonda.
Pamiršo kivirčus
Idealus laikas kartu pagal Žvirblius – tai kieme užkurta kepsninė ir smagūs pokalbiai prie jos.
„Atrodo, kad pasidarėme gamtos vaikai, – svarsto Raimonda. – Grybaujame, žvejojame, einame į mišką. Toks poilsis mums mieliausias.“
R. Žvirblė sako nenorinti savo šeimos gyvenimo piešti tik pačiomis šviesiausiomis spalvomis. Taip tiesiog būtų nesąžininga. Jų, kaip ir kiekvienoje šeimoje, būna visko. Ypač kai po vienu stogu auga toks būrys skirtingų asmenybių.
Tiesiog abu Žvirbliai stengiasi būti geri tėvai ir kurti artimą ryšį su atžalomis.
Šiandien abu sutuoktiniai užtikrintai sako esantys labai laimingi ir jau pamiršę, ką reiškia kivirčai dėl menkniekių.
„Per tuos metus, kai esame kartu, mes tiesiog nustojome pyktis. Kai atrodo, kad kyla konfliktas ir kuris nors bando pakelti balsą, iš karto pagalvoju: neverta. Jeigu žmogų myli, jeigu nori su juo kurti gyvenimą, kam reikia pyktis? Nėra jokios prasmės“, – ne kartą įsitikino R. Žvirblė.