Jau vienuoliktą kartą lietuviai tikrino savo raštingumą Nacionaliniame diktante. Deja, dalyvių aktyvumas lietuvių kalbos švente įvardijamame konkurse kasmet mažėja – panevėžiečių irgi.
Kaip ir ankstesniais metais, diktantą buvo galima rašyti visose savivaldybėse, bibliotekose, mokyklose, įmonėse, įstaigose ir organizacijose. Kadangi tekstas skaitytas per LRT radiją, jį buvo galima rašyti ir namie – svarbu tik laiku atiduoti vertintojams.
Vis mažiau
Penktadienį į raštingumo išbandymą Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre atėjo 20 savanorių, dar 15 rašančiųjų sulaukta ir Kniaudiškių mikrorajono Panevėžio miesto savivaldybės viešojoje bibliotekoje.
Diktanto rašymą Suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centre koordinavusi Panevėžio miesto savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vyriausioji specialistė Minolė Petronytė-Kairienė apgailestauja pastebėjusi, kad šio lietuvių kalbos konkurso populiarumas Panevėžyje mažėja. Prieš trejus metus Nacionalinį diktantą rašė 52 Panevėžio miesto gyventojai, prieš dvejus jų jau buvo per 30, o pernai liko vos septyni. Be to, panevėžiečių raštingumas, kaip ir visų lietuvių, kol kas tik prastėja.
Geriau, anot M. Petronytės-Kairienės, dar rašo vyresnioji karta. Jaunimo įgūdžius itin gadina užsienio kalbos ir išmaniosios technologijos.
Pagrindinis Nacionalinio diktanto konkurso organizatorių tikslas – paskatinti žmones didžiuotis unikalia lietuvių kalba, kalbėti ir rašyti ja taisyklingai.
Bet šiemet, skirtingai nei anksčiau, savo lietuvių kalbos žinias Panevėžyje jaunoji karta tikrinosi aktyviau. Taip pati diktantą rašė nemažai darbingo amžiaus žmonių. Jų profesijos buvo nuo pardavėjų, statybininkų iki odontologų ir teologų.
Religinis tekstas
Pastarosios profesijos atstovams turėjo būti lengviau įveikti konkurso rengėjų parinktą užduotį. „Vienkartinumas“ – taip vadinosi kunigo Juliaus Sasnausko tekstas, kurį šį kartą rašė diktanto dalyviai.
„Tekstas buvo religinio pobūdžio, prirašėme apie du lapus. Džiaugiausi, kad šį kartą nebuvo tiesioginės kalbos, bet klaidino didžiųjų ir mažųjų raidžių rašymas – nežinojau, kaip rašyti „Viešpats“, „nukryžiuotasis“. Jaunesni dalyviai net nežinojo ir kai kurių žodžių prasmės. Taip pat nebuvo aišku, kur baigiasi pastraipa“, – po diktanto pasakojo Panevėžio miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Informacijos skyriaus vedėja Gitana Navagruckienė. Ji šiame konkurse dalyvauja kiekvienais metais.
Moteris taip pat gyrė puikų skaitovą. Anksčiau skaitydavę kiti diktoriai, anot jos, tekstą paversdavo labai neaiškiu – dalis rašančiųjų dėl to išeidavo viduryje diktanto.
G. Navagruckienė savo darbo dar neišsiuntė vertinti. Tačiau tam laiko dar yra – organizatoriams tekstą reikia atiduoti iki kovo 5 dienos.
Dėl raštingiausiojo vardo varžomasi keliose kategorijose: raštingiausio moksleivio, suaugusiojo ir užsienio lietuvio. Anot organizatorių, dėl didelio dalyvaujančiųjų skaičiaus į finalą atrenkami geriausi darbai – mokytojų komisija darbus tikrins tik iki 5–6 klaidos.