Panevėžio kraštotyros muziejuje lapkričio 18–19 d. minėtos iš Panevėžio krašto, Paliukų kaimo, kilusio Juozo Zikaro – vieno pirmųjų profesionalių ir garsiausių XX a. pirmos pusės lietuvių skulptorių, daugelio nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių kūrinių autoriaus 140-osios gimimo metinės. Šia proga atidaryta paroda „Juozo Zikaro studijoje“, surengta konferencija „Iš Panevėžio praeities: Juozas Zikaras ir jo kultūrinė aplinka“, išleistas straipsnių rinkinys tokiu pačiu pavadinimu. Šis minėjimas – ilgalaikis projektas: parodą bus galima lankyti beveik visus metus – iki kitų metų spalio, konferencijos pranešimų įrašai bus skelbiami muziejaus svetainės mediatekoje, o leidinį galima įsigyti muziejuje arba skaityti bibliotekoje.
Paroda „Juozo Zikaro studijoje“ nukelia lankytoją į J. Zikaro kūrybinę aplinką – imituotą skulptoriaus studiją, kurioje eksponuojami originalūs menininko kūriniai: skulptūros, bareljefai, tapybos darbas, numizmatika, kūrinių reprodukcijos iš Panevėžio kraštotyros ir Lietuvos nacionalinio dailės muziejų fondų. Dalį Panevėžio kraštotyros muziejuje saugomų J. Zikaro darbų parodai konservavo muziejaus restauratoriai Birutė Kaziukonienė ir Žygimantas Mileris, kitus – Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus Prano Gudyno restauravimo centras. Parodą rengė direktoriaus pavaduotoja-vyriausioji fondų saugotoja Jūratė Gaidelienė, dailininkė Asta Radvenskienė.
Atidarant parodą svarbiausius J. Zikaro gyvenimo akcentus išskyrė renginį vedęs muziejaus direktorius Arūnas Astramskas, apie J. Zikaro darbus kalbėjo Dailės mokyklos direktorius skulptorius Vytautas Tallat-Kelpša, jo veiklą Panevėžyje ir mokytojavimą gimnazijoje priminė Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas, įamžinimą skulptoriaus gimtuosiuose Paliukuose ir Paįstryje akcentavo Paįstrio kraštiečių klubo „Ąžuolas“ garbės prezidentas Petras Knizikevičius. Įdomiausius eksponatus ir parodos idėją pristatė J. Gaidelienė.
Konferencija iškiliai asmenybei
Šiųmetėje konferencijoje „Iš Panevėžio praeities: Juozas Zikaras ir jo kultūrinė aplinka“ skaitytuose pranešimuose apžvelgtas J. Zikaro gyvenimo kelias ir kūryba, intelektuali, kūrybiškumą skatinanti atmosfera Panevėžio gimnazijoje 1919–1928 m., kai joje dailės mokytoju dirbo J. Zikaras, miesto kultūrinė aplinka ir architektūros modernėjimo procesai tarpukario Panevėžyje, pristatyti su skulptoriumi ir Panevėžio miestu susiję dailininkai Juozas Kaminskas, Vytautas Kairiūkštis ir Jonas Mackevičius.
Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus muziejininkė, J. Zikaro namų vadovė Rasa Jonė Ruibienė, remdamasi artimųjų prisiminimais, papasakojo apie skulptoriaus gyvenimą iki 1918 m., jos kolegė Vaiva Mikelionytė aptarė J. Zikaro kūrybą nuo paminklo laisvei iki futurizmo. Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus vedėja dr. Zita Pikelytė atskleidė, kokia atmosfera formavosi Panevėžio gimnazijoje 1919–1928 m., priminė žymiausius gimnazistus – J. Zikaro mokinius. Mokytojas ekspertas Juozas Brazauskas kalbėjo apie „Laisvės“ skulptūros kūrimo aplinkybes. Lietuvos kultūros tyrimų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lijana Natalevičienė supažindino su J. Zikaro mokinio, vėliau ir kolegos dailininko Juozo Kaminsko veikla tarpukario Panevėžyje. Kauno miesto muziejaus Pilies skyriaus edukatorius Giedrius Karpinskas papasakojo apie Panevėžio katedrą dekoravusį dailininką Joną Mackevičių, Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakulteto Menotyros katedros lektorius, Kauno technologijų universiteto Architektūros ir statybos instituto, Architektūros ir urbanistikos tyrimų centro tyrėjas dr. Vaidas Petrulis atskleidė Panevėžio architektūros modernizacijos ženklus tarpukariu (1918–1940 m.). Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos vyriausioji bibliotekininkė Ilona Mažylytė apžvelgė spaudą ir spaustuves tarpukario Panevėžyje.
Nors susibūrimams sąlygos dar nėra palankios, ištikimiausi muziejaus konferencijų gerbėjai pranešimų klausė gyvai, per pertrauką aktyviai kalbino pranešėjus, dalijosi žiniomis apie mažiau žinomus J. Zikaro darbus. Negalėjusieji atvykti į konferenciją ją stebėjo tiesiogiai muziejaus feisbuko paskyroje.
Pranešimai sugulė į rinkinį
Konferencijos metu perskaityti ne visi pranešimai. Joje negalėjo dalyvauti Vilniaus dailės akademijos dėstytojas dr. Viktoras Liutkus. Tačiau jo pranešimas „Vytauto Kairiūkščio gyvenimas ir kūryba Panevėžyje 1932–1937 metais“, kaip ir kiti konferencijos pranešimai, išleisti atskiru straipsnių rinkiniu tokiu pačiu pavadinimu: „Iš Panevėžio praeities: Juozas Zikaras ir jo kultūrinė aplinka“. Nors skaitmeninis turinys sparčiai skverbiasi į mūsų gyvenimus, daug ką galima rasti elektroninėje erdvėje, tačiau knyga vis dar lieka ilgalaikę išliekamąją vertę turinčiu ir skaitymo malonumą teikiančiu žinių šaltiniu.
Konferenciją rengė ir straipsnių rinkinį sudarė dr. Arūnas Astramskas ir dr. Zita Pikelytė, knygai patrauklią išvaizdą suteikė dailininkė-maketuotoja Asta Radvenskienė, kalbos redaktorė Nijolė Žukauskienė, į anglų kalbą vertė Aušra Simanavičiūtė.
Projekto partneris – Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, projektą finansavo Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.