Panevėžietė Vida jau rimtai bijo, kad jos dukrą šį rudenį greičiau susargdins keista tvarka „Aušros“ progimnazijoje nei COVID-19. Dėl šios ligos švietimo įstaigos privalėjo atsisakyti bendrų rūbinių. Tačiau „Aušros“ mokykloje vienos vietos viršutiniams mokinių drabužiams nėra nuo pat 1966-ųjų.
„Rodos, grįžome į akmens amžių – net kai aš mokiausi kaimo mokykloje, buvo bendra rūbinė. O čia vaikai rengiasi savo auklėtojų klasėse ir dėl to kyla daug papildomų problemų“, – tvirtina su „Sekunde“ pasidalyti keistomis ugdymo sąlygomis „Aušros“ progimnazijoje nusprendusi Vida.
Anot jos, paauglė dukra net ir prasidėjus spaliui rytais į pamokas iš namų Smėlynės gatvėje į mokyklą Vilties gatvėje lekia vis dar be striukės. Mama būgštauja, kad orams šąlant, mergaitė gali rimtai susirgti. Tačiau, anot Vidos, dukra linkusi geriau grūdintis, nei mokykloje turėti papildomų rūpesčių dėl kažkokio drabužio.
„Atėjus į pamokas, pirmiausia tenka nueiti į savo auklėtojos klasę nusirengti. Mat mokykla kiekvienai auklėjamajai klasei įrengusi atskiras rūbines“, – pasakoja Vida.
Dėl tokios tvarkos, anot jos, vaikai neretai laukia prie savojo kabineto durų budinčio darbuotojo, kol atrakins duris – jei šis vėluoja, į pamokas vėluoja ir mokiniai. Prireikus vidury pamokos jie taip pat negali paprastai pasiimti savo viršutinių drabužių, nes kabinete su klasės drabužine vyksta pamoka kitai klasei.
„Jei mokinys pasijunta blogai ir jam reikia gydytojo pagalbos, turi laukti iki pamokos galo, kol nueis iki savo rūbinės klasėje“, – stebisi mama.
Išskirtinis projektas
Dėl tokių bėdų Vida kreipėsi į mokyklos vadovus, bet situacija nepasikeitė. Ši problema, pasak panevėžietės, „Aušros“ progimnazijoje jau sena kone kaip pati mokykla. Taip užaugo ištisos kartos.
„Mano vyras ten mokėsi, pasakojo, kad ten niekada nebuvo bendros rūbinės“, – stebisi Vida.
Iš tiesų dar 1966 m. statant šią mokyklą, pasak jos direktorės Giedrės Gruzdienės, statybos projekte nebuvo visiems mokiniams vienos, bendros patalpos drabužiams palikti. Pagal tokį projektą Lietuvoje pastatytos penkios švietimo įstaigos.
„Kodėl taip nuspręsta, niekas dabar nebepasakys. Bet vietoje bendros rūbinės mūsų mokiniai turi atskiras savų auklėtojų klasėse“, – aiškina progimnazijos vadovė.
Dėl to, jos teigimu, iki šiol niekada niekas nesiskundė. Priešingai, pasak direktorės, atskirai kabinti vienos klasės drabužius yra saugiau. O dabartinėmis sąlygomis, kai Lietuvą smaugia COVID-19 ir ši liga vis aktyviau braunasi į mokyklas, G. Gruzdienės nuomone, dar ir patogiau laikytis naujausių Sveikatos ministerijos reikalavimų.
„Tik naujokams tai dar gali sukelti nuostabą, o visi kiti jau pripratę nuo seno, nes kitaip niekada ir nebuvo. Dabar tokia tvarka netgi patogi, kai švietimo įstaigose privaloma atsisakyti bendrų rūbinių dėl mokinių grūsties jose“, – teigia direktorė.
Rūbinių neliko
Dėl koronaviruso laikinai uždaryti įprastas mokyklų drabužines sveikatos apsaugos ministras, Valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovas Aurelijus Veryga nurodė rugsėjo 22 dieną.
„Sprendime nurodoma, kad drabužinės, kai nėra galimybių tam įsigyti spintelių, dabartinėmis sąlygomis gali būti įrengiamos ir klasėse ar šalia jų, kur mokosi atskiros klasės. Jei spintelės yra, siūloma jas išdėstyti tame pačiame aukšte, kur vyksta pamokos tų klasių mokiniams“, – aiškino Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Audronė Bagdanskienė.
Panevėžio švietimo įstaigos ministro sprendimą įgyvendino įvairiai, derindamos klasių rūbines su individualiomis spintelėmis.
Beržų progimnazijos administracijai teko papildomai pasirūpinti, kad kiekvienos klasės gale atsirastų atskiros kabyklos mokinių drabužiams.
„Anksčiau visi naudojosi viena rūbine, dabar joje drabužius palieka tik dvi klasės, besimokančios pirmame mokyklos aukšte. Visi kiti turi savo klasėse už spintų, kampe, įrengtas kabyklas“, – sako Beržų progimnazijos direktorius Stanislovas Ambrazaitis.
Daug investicijų, anot jo, tai nekainavo ir iš tiesų saugiau, saugantis COVID-19.