Migrena – ne tik galvos skausmas. Tai neurologinė liga, pasižyminti skirtingais simptomais ir reikalaujanti skirtingo gydymo. Ji gali sukelti stiprų pulsuojantį skausmą arba pulsavimo pojūtį, paprastai vienoje galvos pusėje. Dažniausiai migreną lydi tokie simptomai kaip pykinimas, vėmimas, didelis jautrumas šviesai ir garsui. Šios ligos priepuoliai gali trukti nuo kelių valandų iki dienų, o gali skausmas būti toks stiprus, kad trukdo kasdienei veiklai. Daugiau apie šį neurologinį sutrikimą – straipsnyje.
Migrenos simptomai
Kaip jau buvo užsiminta prieš tai, migrenos simptomai gali būti skirtingi. Dažniausi iš jų – tvinkčiojantis galvos skausmas, padidėjęs jautrumas šviesai ir garsui, pykinimas, vėmimas, energijos trūkumas. Sergant šia liga taip pat gali pasireikšti pilvo skausmas, viduriavimas, atsirasti pusiausvyros sutrikimai, galvos svaigimas, šalčio pojūtis arba mušti karštis.
Migrenai būdingi ir tokie simptomai kaip jautrumas kvapams, įtampa pečiuose, suprastėjusi dėmesio koncentracija, prakaitavimas. Skirtingoms ligos rūšims gali būti būdingi atitinkami požymiai. Juos įvertinę neurologai gali nustatyti tikslią diagnozę ir paskirti reikiamą gydymą.
Migrenos fazės
Migrenos priepuolis paprastai susideda iš keturių fazių:
- Perspėjamoji. Jos metu pasireiškia fiziologiniai pokyčiai: suprastėja apetitas, pablogėja nuotaika, sumažėja energijos lygis (atsiranda mieguistumas). Dažniausiai ši fazė prasideda likus kelioms valandoms arba dienoms iki priepuolio.
- Auros. Ji siejama su neurologiniais simptomais – mirguliavimo arba tamsių dėmių akyse atsiradimu. Auros fazė pasireiškia tik daliai (maždaug trečdaliui) migrena sergančių žmonių.
- Pagrindinė. Jai būdingas pulsuojantis galvos skausmas, dažniausiai – vienoje galvos pusėje. Daugeliu atvejų taip pat pasireiškia pykinimas, jautrumas šviesai ir triukšmui.
- Atsigavimo. Pasibaigus migrenos priepuoliui ši fazė gali trukti dar kelias valandas arba dienas. Jos metu juntami panašūs simptomai kaip ir pirmoje ligos fazėje arba priešingi, pavyzdžiui, padidėjęs apetitas.
Nepaisant to, kad išskiriamos keturios migrenos fazės, nebūtinai visos jos gali pasireikšti.
Migreną sukeliantys faktoriai
Šios neurologinės ligos priepuolius gali sukelti:
- Hormonų pusiausvyros sutrikimai moterims. Estrogeno svyravimai prieš menstruacijas arba jų metu, nėštumas ir menopauzė gali lemti migrenos atsiradimą. Geriamieji kontraceptikai ir pakaitinė hormonų terapija taip pat gali pabloginti tokią būklę. Tačiau kai kurioms moterims vartojant šiuos vaistus migrena pasitaiko rečiau.
- Gėrimai. Tai apima alkoholį (ypač vyną) ir daug kofeino turinčius gėrimus, pavyzdžiui, kavą.
- Stresas. Nuolatinis stresas darbe arba namuose yra vienas iš veiksnių, galinčių sukelti migrenos priepuolius.
- Jusliniai dirgikliai. Tai apima ryškias šviesas, saulės spindulius, triukšmą.
- Stiprūs kvapai. Paprastai juos skleidžia kvepalai, dažų skiedikliai, dūmai.
- Miego pokyčiai. Kai kuriems žmonėms migreną gali sukelti miego trūkumas, perteklius arba laiko juostų pakeitimo sindromas (angl. jet lag).
- Fiziniai veiksniai. Dažniausiai tai intensyvus fizinis krūvis.
- Oro pokyčiai. Šios ligos priepuolius kartais sukelia ir aplinkos oro arba slėgio pasikeitimai.
- Vaistai. Tai apima anksčiau minėtus geriamuosius kontraceptikus, taip pat kraujagyslių spindį plečiančius vaistus, pavyzdžiui, nitrogliceriną.
- Maistas ir jo priedai. Kai kurie sūriai, sūrus ir perdirbtas maistas irgi gali sukelti migreną. Panašų poveikį turi ir maisto priedai, pavyzdžiui, saldiklis aspartamas, skonio stipriklis natrio glutamatas.
Sergantiems migrena išvardintų faktorių vengimas gali padėti išvengti tokios ligos priepuolių.
Migrena žymiai apsunkina kasdienį žmogaus gyvenimą. Todėl šios ligos simptomų atpažinimas ir ją sukeliančių faktorių nustatymas yra labai svarbus. Apsilankius pas gydytojus, veiksmingas tokios problemos sprendimas gali būti surandamas kur kas greičiau.