Panevėžiečiams laukiant žadamo miesto esminio atnaujinimo, dėl permainų Savivaldybė remia ietis su vietinių paveldo sargų vadu.
Nors Aukštaitijos sostinė negali pasigirti nei įspūdingu senamiesčiu, nei istorinių objektų gausa, Kultūros paveldo departamento (KPD) Panevėžio padalinys, vadovaujamas Arūno Umbraso, miesto Tarybos opozicijoje esančios Gemos Umbrasienės sutuoktinio, jau beveik penketą mėnesių nesutinka pasirašyti Savivaldybės pateikto miesto centrinės dalies detaliojo plano. Kol ant šio dokumento nėra visų reikalingų parašų, Panevėžio centro atnaujinimo darbai negali pajudėti iš mirties taško. Savivaldybė tvirtina, kad jei ne paveldo sargų užsispyrimas, autobusų stoties prieigų, mažų simbolinio senamiesčio gatvelių ir naujos autobusų stoties projektai jau būtų gerokai įsivažiavę, o daliai jų jau netgi skelbiami konkursai rangovams. Spalį miesto centras galėjo virsti viena didele statybų aikštele.
Aklavietėje atsidūrusi Savivaldybė apginti ją nuo A. Umbraso šaukiasi visų, ko tik įmanoma – nuo Seimo pirmininko, premjero, ministerijų iki Valstybinės teritorijų planavimo ir statybų inspekcijos.
Ar kultūros paveldo Panevėžyje sergėtojų vadas neperlenkė lazdos, demonstruodamas savo galią, susirūpino aiškintis Kultūros ministerija. Šioji nurodė KPD vadovams imtis tyrimo ir įvertinti, ar A. Umbraso veiksmuose „nėra galimų tarnybinio nusižengimo požymių dėl nepagrįsto vilkinimo derinant detalųjį planą Panevėžio mieste ir spręsti dėl jo tarnybinės atsakomybės“.
Jaučiasi kaip pasakos Eglė
„Jei darbai būtų ėjęsi, kaip tikėtasi, birželį jau galėjome turėti leidimus statybai, rugpjūtį skelbti konkursus rangos darbams, spalį pasirašyti sutartis su rangovais ir Panevėžio centre prasidėtų statybos“, – vardijo Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
Anot jos, baigiantis rudeniui, Savanorių aikštėje, V. Kudirkos, Birutės, Perkūno ir kitose senamiesčio aurą išsaugojusiose centrinėse gatvelėse galėjo užvirti didieji darbai, finansuojami Europos Sąjungos.
Tokią viziją, vyriausiosios architektės teigimu, Savivaldybė ir matė dar kovo pabaigoje teikdama KPD Panevėžio padalinio vadovui A. Umbrasui derinti miesto centrinės dalies detalųjį planą. Tik turint šį dokumentą įmanomas tolesnis centro rekonstrukcijos procesas.
Tačiau lemiamo parašo iš paveldosaugininko Savivaldybei nesiseka išpešti iki šiol.
D. Gasiūnienė ironizuoja, kad jaučiasi kaip ta Eglė iš pasakos, gavusi užduotį suverpti užkerėtą šilkų kuodelį, sunešioti geležines klumpes, iškepti ragaišį be rykų.
„Dar prieš metus, pernai rugpjūtį, Kultūros paveldo departamentas išdavė sąlygas, kurias turėjome įvykdyti rengdami detalųjį planą. Nors jos buvo ganėtinai sunkios, Savivaldybė puolė vykdyti ir išpildė. Tačiau dabar departamentas pareikalavo anuliuoti jo pirmąsias sąlygas ir spaudžia, kad kreiptumėmės į jį dėl jau kitų sąlygų išdavimo. Jokio įstatymo nuostatos tokių viražų neleidžia“, – teigia miesto vyriausioji architektė.
Anot jos, naujas KPD Panevėžio padalinio nurodymas – Savivaldybei pakeisti ne tik rekonstruoti numatytos centrinės dalies, bet visą miesto detalųjį planą. Tai biudžetui kainuotų ne tik didžiulius pinigus, pareikalautų žmogiškųjų išteklių, bet, kas blogiausia, tektų dar sugaišti marias laiko, kuris, senkant ES paramos įsisavinimo terminui, įgyja aukso vertę.
„O kur garantija, kad šitas reikalavimas bus jau paskutinis?“ – architektė nebepasitiki A. Umbraso žodžiu.
D. Gasiūnienė tikina nesuvokianti, kodėl paveldosaugininkui netinka Savivaldybės pateiktasis detalusis planas.
„Ant mano stalo guli dar penkių sklypų mieste detalieji planai. Kultūros paveldo departamentas juos suderino, pasirašė ir neprašė pakeisti viso miesto detaliojo plano, o dabar kažkodėl to prašo. Negaliu atsakyti, kokios to priežastys“, – stebėjosi skyriaus vedėja.
D. Gasiūnienė ironizuoja, kad jaučiasi kaip ta Eglė iš pasakos, gavusi užduotį suverpti užkerėtą šilkų kuodelį, sunešioti geležines klumpes, iškepti ragaišį be rykų. V. Bulaičio nuotr.
Aiškinsis kaltus
Dėl nesusišnekėjimo su KPD Panevėžio skyriumi, pasak D. Gasiūnienės, stoja net trys ES finansuojami projektai. Savivaldybė, neturėdama centrinės miesto dalies detaliojo plano, vis dėlto pradėjo rengti jos sutvarkymo techninius projektus. Tačiau kol paveldosaugininkai ant plano neuždėjo savo parašo, ir šie tėra niekiniai: Panevėžio centrinę dalį iš esmės pakeisti turintys projektai, regis, atsidūrė aklavietėje. Ten pat – ir didžiulį ažiotažą sukėlusi Savivaldybės vizija Savanorių aikštėje pastatyti naują autobusų stotį.
Dėl A. Umbraso veiksmų raštus krūvai institucijų pasirašęs laikinasis Panevėžio meras Aleksas Varna prisipažįsta nebematęs kitos išeities, kaip išjudinti įstrigusius projektus.
„Reikia situaciją greičiau išsiaiškinti, nes laikas dega. Negalime projektuoti, pirkti rangos darbų. O Finansų ir Vidaus reikalų ministerijos mus vis spaudžia greičiau skelbti konkursus, pasirašyti sutartis su rangovais. Toks ministerijų siekis suprantamas – norisi, kad visoje Lietuvoje ES pinigai greičiau būtų tikslingai panaudoti. Bet tai turi būti visų institucijų bendras tikslas“, – sako A. Varna.
Detalųjį planą atsisakantis pasirašyti A. Umbrasas yra miesto Tarybos opozicijoje esančios Lietuvos žaliųjų partijos atstovės Gemos Umbrasienės sutuoktinis. Ji – aršiausia Panevėžio valdžios kritikė.
Paklaustas, ar skundai institucijoms surašyti įtarus A. Umbrasą politikuojant, A. Varna diplomatiškai nusijuokė.
„Nesinori kaltinti žmonių. Gal ir įstatymai, poįstatyminiai dokumentai taip surašyti, kad specialistai juos supranta skirtingai. Savivaldybė ne teisėja, kad pasakytų, kas kaltas. Dėl to ir kreipėmės į daug institucijų. A. Umbrasas sako, kad jis teisus, mums atrodo, kad ne. Rezultatas toks, kad Savivaldybė turi didelių problemų, stoja miesto centro sutvarkymo darbai“, – teigia A. Varna.
Pavaldiniai komentuoti nedrįsta
Situacijos, Panevėžio centro atnaujinimą įstūmusios į aklavietę, Kultūros paveldo departamentas nekomentuoja.
Nors departamento direktoriaus pavaduotojui Audriui Skaisčiui bei pačiam A. Umbrasui klausimai nusiųsti dar rugpjūčio 7-ąją, paveldosaugininkai iki šiol nesiteikė į juos net sureaguoti.
KPD trečiadienį atsiliepusi direktoriaus sekretorė korespondentei nurodė kreiptis į Panevėžio padalinio vyriausiąją specialistę Rasuolę Kerbedienę, pavaduojančią nuo rugpjūčio 6-osios atostogaujantį A. Umbrasą.
Nors R. Kerbedienė patvirtino, jog padalinys gavo dar prieš dvi savaites siųstus klausimus, visgi specialistė painiavos tarp Savivaldybės ir paveldosaugininkų aiškinti neišdrįso.
„Tikrai negaliu atsakyti, nes šiuo konkrečiu atveju viskam vadovauja A. Umbrasas“, – teigė R. Kerbedienė.