Panevėžiečius vežantis Autobusų parkas užminė sunkią mįslę savo akcininkei miesto Savivaldybei.
Aukštaitijos sostinę birželį arba užplūdo tarptautinis senjorų sąskrydis, arba mokslo metus baigę moksleiviai iš kitų miestų masiškai suvažiavo į Panevėžį. Tokias versijas perša Autobusų parko pateikti skaičiai, kiek pervežta keleivių. Kas nutiko, kad šių metų birželį staiga nepaprastai išaugo miesto maršrutiniais autobusais važiavusiųjų gretos, pripažįsta atsakymo nerandantis nė pats įmonės laikinasis direktorius Arnoldas Gražys.
Statistikos departamento pateikiamas gyventojų skaičius kaskart įvaro Panevėžį į vis didesnę neviltį. Per praėjusius metus miestas neteko daugiau nei 2300 žmonių ir dabar panevėžiečių belikę 88 093.
Nors dėl tokių demografinių tendencijų už galvos griebiasi pedagogai, verslo įmonių savininkai, paslaugų teikėjai, regis, Autobusų parkas tapo išskirtiniu, galinčiu pasigirti itin išaugusiais keleivių srautais.
Lengvatos – aukso gysla
Įmonės akcininkei miesto Savivaldybei pateiktoje parduotų bilietų analizėje matyti, kad vežėjams šiųmečio birželio būta ypač sėkmingo.
Bendrovės duomenimis, tą mėnesį miesto maršrutiniais autobusais važiavo 648 496 keleiviai. O tai yra net 8,2 proc. daugiau nei tą patį mėnesį pernai (599 121).
Daugiau keleivių, vadinasi, ir didesnės įmonės pajamos. Tačiau ir pernai, ir šiais metais birželį Autobusų parkas iš keleivių vežimo uždirbo tiek pat – 181 400 Eur.
Tačiau iš šios sumos šįmet kur kas didesnę dalį nei 2017-aisiais bendrovei atiduos Savivaldybė už lengvatomis besinaudojančių keleivių vežimą. Už šią paslaugą įmonei bus kompensuojama 114 752 Eur. Pernai per tą patį mėnesį Autobusų parkui Savivaldybė sumokėjo 96 149 Eur – net per 18 tūkst. Eur mažiau.
Tokios sumos reiškia, kad šįmet birželį, palyginti su 2017 metų tuo pačiu mėnesiu, važiavo arba 71,55 tūkst daugiau moksleivių (jiems Savivaldybė kompensuoja po 0,26 Eur už vieną bilietą), arba 44,72 tūkst. daugiau senjorų, kuriems Savivaldybė prideda po 0,416 Eur už bilietą.
Tačiau tie patys statistikai konstatuoja, kad gyventojų netenkančiame Panevėžyje senjorų irgi mažėja. Pensinio amžiaus panevėžiečių šiuo metu yra 22 010. Pernai jų mieste gyveno 22 211.
Persėdo į autobusus
Panevėžio autobusų parko direktorius A. Gražys, paklaustas apie lengvatomis besinaudojančių keleivių pagausėjimą, gūžčiojo pečiais.
Anot jo, visą pusmetį kas mėnesį keleivių srautas stabiliai traukėsi, palyginti su praėjusiais metais. Pavyzdžiui, vasarį miesto maršrutiniais autobusais važiavo maždaug 4 proc. mažiau žmonių nei praėjusių metų tokį pat mėnesį, kovą atitinkamai 2,6 proc., balandį – 2,2 proc., gegužę 3,2 proc. mažiau, o birželį panevėžiečiai masiškai persėdo į autobusus.
„Gal šįmet žmonės dažniau važiavo į kapines, sodus? Juolab kad vasara pasitaikė tokia karšta. Nors, kita vertus, atrodytų, kad kaip tik vasarą turėtų sumažėti, nes išvažiuojama atostogauti, o vaikai – pas senelius“, – atsakymo neranda A. Gražys.
Direktorius pripažįsta, kad tokie skaičiai ir jam pačiam netikėti.
„Netgi vienas procentas jau būtų padidėjimas, o čia – daugiau nei aštuoni“, – suka galvą direktorius.
A. Gražys pripažįsta nesiėmęs giliau analizuoti, kokios priežastys panevėžiečius paskatino rinktis viešąjį transportą. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Direktorius irgi stebisi
Nors pačiam A. Gražiui toks šoktelėjimas atrodo keistai, vadovas pripažįsta nesiėmęs giliau analizuoti, kokios priežastys panevėžiečius paskatino rinktis viešąjį transportą. Direktorius pripažįsta nė nepasidomėjęs dar ankstesnių, 2016-ųjų, keleivių vežimo duomenimis.
„Tikrai keista. Sakytum, orai šaltesni, tada daugiau autobusais važiuoja. Logiškai mąstant, keleivių turėtų padaugėti šaltuoju sezonu. O dabar yra atvirkščiai. Ar Panevėžyje daugiau žmonių atsirado? Gal pradėjo daugiau važinėti tie, kurie naudojasi lengvatomis?“ – svarsto A. Gražys.
Net pačiam Autobusų parko laikinajam direktoriui neturint atsakymo, kokios priežastys jam šitiek išaugino lengvatomis besinaudojančių keleivių srautą, už juos iš biudžeto įmonei sumokėti privalėsianti Savivaldybė pati bandys aiškintis.
A. Gražio paprašyta pateikti praėjusių ir šių metų transporto lengvatų kompensacijų detalizaciją – kiek ir kokių lengvatinių bilietų parduota per mėnesį.
Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Tomo Juknos teigimu, tokių klausimų neiškiltų įdiegus elektroninio bilieto sistemą – keleivių srautai taptų matomi kaip ant delno.
„Dabar Savivaldybė turi pasitikėti savo įmone ir pagal jos teikiamas ataskaitas apmokama už lengvatomis pasinaudojusių keleivių pervežimą. Kitokios galimybės patikrinti keleivių skaičių kaip tik per įmonės deklaruotą parduotų bilietų skaičių šiai dienai nėra“, – pripažino T. Jukna.
Anot jo, įdiegus elektroninį bilietą, bus aiškiai matyti, kiek, kuriuo metu ir kokiais maršrutais pravažiuoja keleivių.
„Tai užtikrins tikslią ne tik keleivių, bet ir į reisą išvažiavusių autobusų, praleistų reisų skaičių“, – sako pavaduotojas.
Anot jo, jau iki sausio planuojama pasirašyti sutartį su viešųjų pirkimų konkursą laimėjusiais rangovais, įdiegsiančiais šią sistemą. Tikimasi, kad panevėžiečiai elektroniniu bilietu naudosis jau kitų metų rugsėjį.