Site icon sekunde.lt

Metų ilgumo eilės pas gydytojus – ne riba

Panevėžiečiai piktinasi, kad net ir vaikai priversti pas specialistus Konsultacijų poliklinikoje vizito laukti kone pusmetį. Tokia situacija susiklosčiusi ne tik dėl specialistų trūkumo, bet ir augančio pacientų skaičiaus – Konsultacijų poliklinika aptarnaujanti atvykstančiuosius iš visos apskrities.

Panevėžiečiai liūdnai juokauja, kad testamentu dabar reikėtų užrašyti ne tik užgyventą turtą, bet ir vizitus pas medikus. Net ir vaikai konsultacijų pas specialistus priversti laukti ne vienerius metus, o kai kuomet eilė tokia, kad nauji pacientai net neberegistruojami.

Žmonės piktinasi, kad kiekvieną mėnesį jie mokantys įmokas Privalomam sveikatos draudimui, tačiau pagalbos nesulaukiantys ir yra stumiami į privačių klinikų glėbį. Deja, ne visoms šeimoms gydymas yra tiesiog finansiškai įkandamas.

Panevėžietė Jurgita, šią savaitę paskambinusi į Panevėžio konsultacijų poliklinikos registratūrą užregistruoti paauglio sūnaus pas akių gydytoją, išgirdusi, kad šiuo metu nėra vietų ir vaiką galintys tik užrašyti į eilę vizitui gauti. Geriausiu atveju laisva vieta bus pasiūlyta po pusmečio.

Bet mes tiek laukti negalime. Dėl kažkokių priežasčių jo regėjimas sparčiai blogėja, o visa tai lydi ir dideli galvos skausmai. Tikriausiai akys išvargsta ir prasideda kiti skausmai. Per tą pusmetį vaikui gali dar labiau pablogėti“, – teigė šešiolikamečio vaikino mama.

Anot Jurgitos, prieš metus buvo labai panaši situacija – prastėjant regėjimui, šeimos gydytoją paauglį nukreipė pas akių gydytoją. Tačiau patekti pas okulistą Konsultacijų poliklinikoje, anot mamos, kaip laimėti loterijoje. Taip ir nesulaukusi vietos, mama sūnų nuvedusi privačiai. Tąkart jam buvo parinkti akiniai, tačiau mama nerimauja, ar taip progresuojant vaiko regėjimui, šįkart užteks tik pakeisti akinius.

Į optiką galime nueiti ir be siuntimo, bet noriu, kad sūnų apžiūrėtų specialistas, kuris ir įvertintų, kodėl taip sparčiai blogėja regėjimas. Kai žmonės kalba, kad vizitų pas medikus laukia metus, sunku tuo patikėti, kol pats su tuo nesusiduri“, – kalbėjo panevėžietė.

Į privatininkų glėbį

Moters teigimu, išties yra pikta, kad dirbantieji kiekvieną mėnesį nuo savo atlyginimo į sveikatos draudimo fondą perveda ne tokią jau mažą dalį lėšų, tačiau kai prireikia, tos pagalbos nesulaukia. Kai liga prispaudžia į kampą, o laukti rizikinga, žmonės tiesiog priversti pagalbos kreiptis į privačią mediciną. Tiesa, toks gydymas – ne kiekvieno kišenei. Pasak Jurgitos, jai ir pačiai ne kartą teko varstyti privačios klinikos kabineto duris. Vien konsultacija kainuojanti 60 eurų, o tyrimai – dar tris kartus tiek.

Tai gal tuomet reikėtų kelti klausimą, kad gal apskritai reikia atsisakyti privalomojo sveikatos draudimo, jeigu vis tiek nesulaukiame gydymo. Arba iš sukaupto fondo apmokėti ir privačias gydytojų paslaugas, nes valdiškose gydymo įstaigose tokios pagalbos neįmanoma sulaukti“, – piktinosi Jurgita.

O kodėl tokios eilės susidaro, anot moters, galima tik spėlioti. Jai pačiai susidaręs įspūdis, kad kažkas galbūt yra suinteresuotas tokiomis eilėmis. Dažnai tie patys medikai dirba tiek privačiose, tiek ir valdiškose įstaigose, tik vienur gali priimti kad ir tą pačią dieną, o kitur – geriausiu atveju po pusmečio.

Mane nemaloniai nustebino ir registratūros bendravimas. Perklausus, ar tikrai tiek ilgai reikės laukti vizito, sulaukiau kone puolimo: „Ko jūs norite, laukite“. Nesu ta, kuri nuolat viskuo skundžiasi, bet tokie dalykai išties kelia pyktį. Eilės milžiniškos, bet kažkodėl užėjus į Konsultacijų polikliniką prie specialistų kabinetų dažnai nėra ne vieno laukiančio paciento. Tai gal tuomet specialistai galėtų per dieną priimti daugiau žmonių“, – pasipiktinimo neslėpė Jurgita.

Vizitas – po metų

Nuo rugpjūčio vizito pas vaikų kardiologą laukianti Ramunė taip pat jau baigianti prarasti viltį. Kaip pasakojo panevėžietė, jos keturiolikametė dukra užsiima profesionaliu sportu, tad jos sveikatą periodiškai tikrina sporto gydytoja. Paskutinio vizito metu medikei nerimo sukėlė, kaip dirba jaunosios sportininkės širdis. Anot gydytojos, yra būtina parodyti paauglę vaikų kardiologui.

Ši žinia įnešė nerimo, bet dar daugiau jo atsirado, kai Konsultacijų poliklinikoje išgirdau, kad yra tik viena vaikų kardiologė ir vizito teks palaukti. Tačiau eilė juda vangiai, jeigu ji iš viso juda. Dar rugpjūtį mus užregistravo į eilę vizitui, bet iki šios dienos nesulaukėme skambučio su laisvais laikais, o prisiskambinti ten tiesiog neįmanoma“, – pasakojo moteris.

Ji pabijojusi rizikuoti dukros sveikata ir už pirminę konsultaciją pas privačiai dirbantį suaugusiųjų kardiologą mokėjusi iš savo kišenės. Šis nuramino, kad mergaitės sveikatos būklė nėra labai bloga, bet pas vaikų kardiologą pasirodyti yra būtina.

Tokia tragiška situacija yra ir kitose įstaigose. Miesto odontologijos poliklinikoje abi dukras pas ortodontą užregistravau tik kitiems metams. Kiek žinau, šiuo metu pacientai net neberegistruojami visai. Vaikai gal kažkada sulauks savo eilės, jeigu dar bereikės, bet vyresnio amžiaus pacientams gal reikėjo jau į testamentą įtraukti visus savo vizitus pas specialistus. Jeigu patys nebespės pasinaudoti, tai gal bent vaikai ar anūkai“, – ironizavo Ramunė.

Pandemijos pasekmė

Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos laikinai vykdanti direktorės pareigas Santa Miežinienė teigė, kad situacija išties sudėtinga. Eilės pas ortodontus užimtos iki 2024 m. sausio, tad dėl gydytojų ortodontų trūkumo bei ortodontinio gydymo paslaugų specifikos stabdoma naujų pacientų registracija gydytojo ortodonto konsultacijai. Poliklinikoje bus vykdomas tik tęstinis pacientų gydymas. Tokia kritinė situacija – pandemijos pasekmė.

„Pacientų priėmimą sustabdė prasidėjusi koronoviruso epidemija, kone pusmetį nebuvo galima priimti pacientų. Tad pasibaigus pandemijai pirmiausia teko tęsti gydymą tų pacientų, kurie jau pradėjo šią kelionę, kuri paprastai trunka apie trejus metus“, – pasakojo S. Miežinienė.

Pavyzdžiui, šią vasarą eilėje pas ortodontą laukė per 600 pacientų. Bet kai gydymo įstaigoje dirba vienas toks specialistas, fiziškai aptarnauti tokio kiekio pacientų tiesiog neįmanoma. Be to, ir atvejų būna itin sudėtingų, jau nekalbant apie tai, kad vaikai plokšteles ir netyčia sulaužo ar pameta, kuomet vėl iš naujo reikia koreguoti gydymo planą, gaminti naujas plokšteles.

Pasak direktorės, viena odontologė yra pasiryžusi kelti kvalifikaciją ir bent dalinai nuimti krūvį nuo dirbančios ortodontės, tačiau kol kas ši kvalifikacijos kėlimo programa tik ruošiama.

„Kita mūsų gydytoja įstojo ortodontijos mokytis į Malagos universitetą, bet jau po pirmųjų mėnesių sulaukė darbo pasiūlymų Šveicarijoje ir Danijoje. Su džiaugsmu išleidome mokytis, bet žinau, kad ji žada kelti sparnus. Labai gaila, kai jauni gabūs specialistai išvyksta svetur“, – tenka tik apgailestauti S. Miežinienei.

Pasak jos, visoje Lietuvoje trūksta gydytojų ortodontų, daugelis jų dirba privačiose klinikose, bet ne kiekviena šeima išgali už ortodontinį vaiko gydymą mokėti nuo 600 iki 3 tūkst. eurų. Tad nieko nuostabaus, kad dažna šeima linkusi laukti kad ir metus vizito vaikui.

„Tai nelengva finansinė našta šeimai. Dėl to, kad net neberegistruojame pacientų, sulaukiame ne tik nepasitenkinimo, bet ir grasinimų. Dėl to jau teko aiškintis ir Sveikatos apsaugos ministerijai, taip pat Panevėžio miesto savivaldybės Sveikatos skyriui. Tačiau situacija be išeities. Pirmiausia turime padėti vaikams, kuriems jau pradėtas gydymas. O gydytojo galimybės ribotos, nepasodinsime dar vieno vaiko ant kelių“, – kalbėjo S. Miežinienė.

Aptarnauja visą regioną

Respublikinės Panevėžio ligoninės Konsultacijų poliklinikos vedėja Laima Sakalauskienė taip pat neslėpė, kad jų įstaigoje susiduriama su specialistų trūkumu, kas iš esmės lemia ilgas eiles. Pavyzdžiui, per pastaruosius metus ligoninė neteko net 4 gydytojų oftalmologų: vieni išėjo į užtarnautą poilsį, kitus pasiglemžė mirtis. Nors dedamos visos pastangos pritraukti naują pamainą ir užtikrinti sveikatos priežiūros paslaugas pacientams, kartais vien pastangų nepakanka.

„Su vienu gydytoju oftalmologu darbo sutartis jau pasirašyta, su kitu – dar pasirašymo procese“, – pasidžiaugė L. Sakalauskienė.

Anot jos, ilgos eilės susidaro ir dėl mažėjančio gydytojų specialistų skaičiaus rajonuose, todėl į Konsultacijų polikliniką vis dažniau kreipiasi pacientai iš viso Panevėžio regiono. Gydytojai oftalmologai pastaruoju metu nepajėgūs suteikti reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų visiems pacientams, todėl pastariesiems tenka registruotis į laukimo eilę.

„Laukimo laikas pas oftalmologus apytiksliai 2-3 mėnesiai, bet jeigu pacientas pageidauja patekti pas konkretų, jo pageidaujamą specialistą, gali būti ir ilgiau. Atsiradus laisvai vietai pas specialistą, medicinos registratorės paskambina artimiausiam eilėje esančiam pacientui ir suderina vizito laiką“, – paaiškino L. Sakalauskienė.

Pasak poliklinikos vedėjos, lygiai taip pat yra ir su vaikų kardiologe, kuri visame Panevėžio regione yra vienintelė.

„Jos konsultacijos tenka laukti 2-3 mėn., šiuo metu kviečiami į laukiančiųjų eilę nuo rugsėjo 15 d. įrašyti pacientai, paslaugą jie gaus gruodžio – sausio mėn“, – paaiškino L. Sakalauskienė.

Trūksta savivaldybių palaikymo

Respublikinės Panevėžio ligoninės atstovė spaudai Vaida Karalevičienė teigė, kad Panevėžio ligoninėje per pastaruosius metus specialistų skaičius kito nežymiai. 2019 m. dirbo 382 gydytojai, šiuo metu – 381 specialistas. Ligoninė nuolat vykdė ir vykdo aktyvią trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų paiešką, tačiau neturint vietos savivaldybių palaikymo, sprendimų dėl finansavimo teikimo ir pritraukimo bei skatinimo priemonių, pasiekti norimų rezultatų labai sudėtinga.

„Siekiant pritraukti trūkstamus sveikatos priežiūros specialistus atvykti ir dirbti į šalies gydymo įstaigas daugelis savivaldybių siūlo socialinius paketus: gyvenamąją vietą, vienkartines išmokas gydytojams ir net slaugytojams, kasmetines stipendijas rezidentams ar kuro kompensacijas. Respublikinė Panevėžio ligoninė pralaimi konkurencinę kovą, nes Panevėžio miesto ir rajono savivaldybės neatsižvelgia į poreikį trūkstamų sveikatos priežiūros specialistų ir jų pritraukimo priemonių reikalingumą“, – tvirtino V. Karalevičienė.

Exit mobile version