Panevėžio savivaldybei dar praėjusių metų pabaigoje pasirašius rangos sutartį su bendrove Panevėžio statybos trestu dėl kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į menų centrą, ambicingu ir daug triukšmo sukėlusiu projektu susidomėjo Seimo Kultūros komitetas.
Jo posėdyje trečiadienį dalyvavęs kultūros ministras Simonas Kairys pabrėžė, kad šis projektas „labai reikalingas visos šalies kultūriniam vyksmui.“
Ministras patikino išvakarėse bendravęs su menininku Stasiu Eidrigevičiumi ir iš jo išgirdęs, jog šis liekantis projekte. Anksčiau dailininkas buvo pasisakęs nebesutinkantis, kad menų centras būtų pavadintas jo vardu.
„Vakar turėjome beveik valandą pokalbio su menininku ir jis lieka projekte. Mes kelis kartus perklausėme vienas kito ir sutarėme, kad menininkas lieka procese, bet yra ir tam tikrų sąlygų. Mes, kaip ministerija, bandysime moderuoti dialogą. Tai yra visiškai Savivaldybės projektas, bet daviau pažadą menininkui, kad ministerija bandys tarpininkauti ir kitą savaitę su Savivaldybe smulkiai nagrinėsime projektą, erdves, būsimą modelį“, – kalbėjo S. Kairys.
Ministro nuomone, dalis S. Eidrigevičiaus keliamų klausimų yra pagrįsti, ne vien emocinio pobūdžio.
„Turint omeny ir tarptautinius modelius, kurie galėtų būti panaudoti kalbant apie šį menų centrą, ir apie tokių objektų realizavimo patirtį, Savivaldybei reikėtų stiprinti pajėgas. Visgi manom, kad ne tik Šiaurės Lietuvai, bet visai valstybei šitas projektas yra tikrai reikšmingas ir mes pasiryžę padėti“, – teigė ministras.
Pasak S. Kairio, „projektas neiškrenta iš ministerijos finansavimo eilučių“.
„Garso“ rekonstrukcijai į SEMC skirta 3 mln. eurų ES paramos, tiek pat iš savo biudžeto numačiusi prisidėti pati Savivaldybė. Jos vadovai taip pat tikisi 5 mln. eurų finansavimo ir iš Valstybės investicijų programos (VIP).
Mato ažiotažo pasekmes
Nuotoliniu būdu surengtame Kultūros komiteto posėdyje dalyvavusio Panevėžio mero Ryčio Račkausko nuomone, anksčiau išsakytai S. Eidrigevičiaus pozicijai trauktis iš projekto galėjo turėti įtakos sukeltas didelis ažiotažas dėl SEMC.
„S. Eidrigevičius jautrus menininkas, jautriai reaguojantis į šurmulį dėl SEMC. Mūsų nenustebino toks emocinis protrūkis, sukeltas psichologinio teroro, kai jis bombarduojamas žinutėmis“, – kalbėjo meras.
SEMC kūrimo Panevėžyje idėja užgimė dar 2015-aisiais. Pasak R. Račkausko, jai palaikymą S. Eidrigevičius buvo išreiškęs su Savivaldybe pasirašydamas ketinimų protokolą, kuriuo įsipareigojo dovanoti miestui savo darbų kolekciją su sąlyga, kad miestas pasirūpins tinkamomis sąlygomis jai eksponuoti ir įkurs jo menų centrą.
2017-aisiais buvo surengtos kūrybinės dirbtuvės menų centro architektūrinei idėjai aptarti ir vietai parinkti. Iš kelių alternatyvų pasirinkta rekonstruoti sovietinį „Garso“ kino teatrą į SEMC. Koncepcija buvo pristatyta Kultūros ministerijai, įvyko būsimo SEMC architektūrinės idėjos konkursas, tarptautinės vertinimo komisijos, kurios nariu buvo ir S. Eidrigevičius, išrinktas geriausias projektas, parengtas techninis projektas ir išduotas statybos leidimas „Garso“ rekonstrukcijai. Savivaldybė jau yra pasirašiusi sutartį su rangovu ir netrukus turėtų prasidėti rekonstrukcijos pirmieji statybos darbai.
Panevėžys neliks be kino
Seimo narys valstietis Stasys Tumėnas pabrėžė, jog svarbu išgirsti, ar Panevėžyje lieka kino veikla.
„Nes yra grupė, kuri bijo, kad jo neliks“, – komiteto posėdyje domėjosi parlamentaras.
R. Račkauskas užtikrino, kad būsimame menų centre bus įrengta ir kino salė, kurioje bus rodomas nekomercinis kinas.
„Kinas tikrai liks. Niekada nebuvo tokių abejonių“, – patvirtino meras.
Anot jo, kol vyks rekonstrukcijos darbai, kino veiklą planuojama laikinai perkelti į M. Rimkevičaitės profesinio rengimo centro patalpas Klaipėdos gatvėje. Tam numatyta mokyklos amfiteatrinė auditorija ir skaitykla – apie 1000 kv. m.
Ginčą baigė taikos sutartimi
Panevėžio savivaldybei atstovaujantis advokatas Evaldas Klimas komiteto narius patikino, jog imtis statybos darbų nebėra jokių teisinių kliūčių. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija buvo pateikusi teismui ieškinį reikalaudama panaikinti dar 2018-aisiais Savivaldybės išduotą leidimą „Garsą“ rekonstruoti į SEMC, tačiau pernai spalį tarp abiejų institucijų pasirašyta taikos sutartis.
„Dėl aktyvaus pilietinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ veikimo, gausybės raštų statybos inspekcija patyrusi tokį spaudimą inicijavo bylą. Pavyko pasiekti taikų susitarimą, kurį spalį patvirtino teismas. Jau turime net du Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimus 2020-ųjų rugpjūčio ir gruodžio 30 dienos, kur pasakyta, kad sudaryta taikos sutartis jokių viešųjų interesų nepažeidžia. Teisminiai procesai visiškai baigti, gali būti tęsiamas projekto realizavimas ir SEMC statyba važiuoti į priekį. Teisine prasme teismai visiškai pasisakę, kad viskas su šiuo projektu yra gerai. Turim gerbti teismų sprendimus. Džiaugiuosi, kad ir Kultūros ministerija įsijungė į šį procesą ir projektas bus baigtas“, – teigė E. Klimas.
Pabaigos nemato
Vis dėlto grupės „Išsaugoti „Garsą“ atstovė Laura Mikšionienė tvirtino, jog, anot jos, „problemos nesibaigia“. Nors teismas nepatenkino grupės prašymo įtraukti ją trečiąja šalimi, pasak L. Mikšionienės, „dabar dar nėra viskas baigta“, nes grupė turi teisę apskųsti taikos sutartį. Anot jos, grupė mato padarytą ne vieną pažeidimą išduodant statybos leidimą.
Visuomenininkų iniciatyvą išsaugoti „Garso“ pastatą kaip kultūros vertybę teigė palaikanti ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė Vaidutė Ščiglienė.
„Mes palaikome visuomenininkų nuomonę ir nesuprantame, kodėl būtent tas pastatas“, – kalbėjo V. Ščiglienė.
Jos vadovaujama komisija anksčiau kreipėsi į prokuratūrą prašydama ginti viešąjį interesą, tačiau prokurorai tokį prašymą atmetė.
„Pareiškėjų inicijuota iniciatyva pastato išsaugojimui negali būti iškelta virš kitos visuomenės dalies suinteresuotumo pastato rekonstravimu bei atnaujinimu“, – teigiama Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime.
Paveldosaugininkai palaiko
Absoliučiai priešingą nei Valstybinės kultūros paveldo komisijos nuomonę dėl SEMC seimūnams pateikė Kultūros paveldo departamentas (KPD). Jo direktorius Vidmantas Bezaras tvirtina, jog „Garso“ rekonstrukcija į modernųjį SEMC neturės neigiamos įtakos šios teritorijos, Savivaldybės paskelbtos istorine dalimi, kitiems greta esantiems pastatams.
„Tą esame išdėstę ir teismams, ir prokuratūrai, ir Statybos inspekcijai. Manome, kad projektas turėtų būti baigiamas. Diskusijas apie architektūrą, indėlį į kino meno vystymą turbūt tebevyks, bet man neramu, kad kai tarpusavyje nesutaria bendruomenės, savivaldybė, kaip skalbimo mašina tarp jų atsiranda departamentas“, – kalbėjo KPD vadovas.
Pagal projektą, kino teatro „Garsas“ pastatas turi būti rekonstruotas į 3,7 tūkst. kv. m S. Eidrigevičiaus menų centrą. PST įsipareigojo darbus atlikti per 20 mėnesių.
Naujajame menų centre planuojama įkurti muziejų, ekspozicijų sales, transformuojamas edukacijų erdves, informacinį centrą, meno knygyną, mediateką. Ant pastato stogo suprojektuota apžvalgos aikštelė, vieta, pritaikyta kameriniams renginiams.
Muziejaus nuolatinės ekspozicijos pagrindą sudarytų S. Eidrigevičiaus darbų kolekcija. SEMC taip pat būtų pristatomi Panevėžyje vykstančių meno bienalių, simpoziumų metu sukurti profesionaliojo meno kūriniai.
Salių neužpildo
Rekonstrukcijai ruošiamas „Garsas“ dabartiniame pastate veikia nuo 1968 metų.
Rekonstruoti numatytame kino centre „Garsas“ įrengtos dvi salės: 665 vietų didžioji ir 78 vietų mažoji. 2019-aisiais didžiojoje salėje viename seanse apsilankė vidutiniškai 34,67 žiūrovo, mažojoje – 11,63 žiūrovo. Didžiosios salės užimtumas siekė 5,2 proc. per vieną seansą, mažosios – 14,91 proc. per seansą. „Garsas“ 2019-aisiais už parduotus bilietus gavo 217,8 tūkst. eurų pajamų, o tai yra vidutiniškai 68 eurai už vieną seansą.