Balandžio 1–oji – diena, kai galima linksmai pameluoti ir dėl to nesulaukti priekaištų.
Škotijoje balandžio pirmoji vadinama Gegutės diena, Japonijoje – Lėlės diena, Italijoje – Kvailių, o Lietuvoje – Juokų arba melagių diena.
Iki šiol ginčijamasi, Prancūzijoje, Anglijoje, Meksikoje ar Švedijoje atsirado ši šventė.
Nepaisant to, tokią dieną visiems niežti liežuvius pameluoti.
Vis dėlto internete veikiančio Apgavysčių muziejaus kuratorius ir knygų apie melagystes autorius Aleksas Besė įspėja, jog pameluoti nėra taip paprasta.
„Melagystė yra retas derinys, turintis kažką juokingo, kuo žmonės patikės“, – sako jų savotiškas kolekcininkas.
Į jo sudarytą populiariausių melagysčių dešimtuke pirmauja Didžiosios Britanijos visuomeninio transliuotojo BBC 1957–aisiais paskelbtas trijų minučių reportažas apie „gerai užderėjusius šveicariškus spagečius“. Pranešime buvo pasakojama, jog stojus šiltai žiemai ir iš esmės išnaikinus baisiuosius makaronų kenkėjus straubliukus, kokių gamtoje šiaip jau nesama, šveicarų ūkininkams užderėjo didžiulis spagečių derlius.
Tuo patikėję britai puolė skambinti į televiziją, bandydami išsiaiškinti, kaip tuos spagečių medžius auginti, kiti gi, supratę žiniasklaidos gigantą meluojant, tokiu juoku labai pasipiktino.
Šį reportažą sugalvojęs operatorius prisiminė, kad mokykloje Austrijoje jo mokytojai sakydavo, jog mokiniai tokie kvaili, jog patikėtų net spagečiais, augančiais medžiuose.
Tarp įdomiausių melagysčių patenka ir 1962 metais vienintelės Švedijos televizijos stoties parodytas pranešimas, esą žiūrovai gali nespalvotą televizorių pakeisti spalvotu užtempdami ant ekrano nailoninę kojinę. Dabar sunku patikėti, bet ir tokiu pramanu atsirado patikėjusių. Skelbiama, kad kojinę tempti ant televizoriaus susigundė keli šimtai tūkstančių švedų.
O ką jūs šiandie pameluosite?