Site icon sekunde.lt

Melagingi skambučiai kainuos brangiai

Pagalbos centro. Dembavos tragedija: advokatas prašo teismo išsiaiškinti, ar Lietuva tinkamai diegė pagalbos telefonu paslaugas

 

Per praėjusį savaitgalį Panevėžio apskrities ugniagesiai sulaukė net dviejų melagingų pranešimų apie nelaimes.

Šeštadienį pareigūnus ant kojų sukėlė bendruoju pagalbos telefonu gautas pranešimas iš neprisistačiusio žmogaus, kad Panevėžyje, A. Jakšto gatvėje, jis nori nušokti nuo tilto. Pilietis skambino iš telefono be sim kortelės. Pokalbio su operatore metu padėjo ragelį. Į nurodytą vietą atvykus ugniagesiams gelbėtojams, nieko nerasta.

Nejuokingai pajuokauti bandė ir vaikai. Iš telefono be sim kortelės paskambinęs vaikas pranešė, kad Biržų rajone, Vabalninke, dega ūkinis pastatas. Skambinusysis ragelį padėjo taip pat nebaigęs pokalbio. Nurodytu adresu atvykus ugniagesiams, jokių gaisro požymių nebuvo.

Už bendrojo pagalbos centro darbo trukdymą žinant, kad pagalba nereikalinga gresia įspėjimas arba bauda nuo 90 iki 200 eurų; už priešgaisrinės apsaugos, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų iškvietimą žinant, kad pagalba nereikalinga, gresia bauda nuo 200 iki 2 000 eurų. Melagiui taip pat tenka susimokėti specialiųjų tarnybų patirtas išlaidas vykstant į iškvietimo vietą.

Nustatant skambinančiojo vietą stebima, prie kurios bazinės stoties prisijungia telefono aparatas. Tokios bazinės stotys mieste statomos kas kelis šimtus metrų, kaimo vietovėse – kas keliolika kilometrų. Atstumą tarp jų lemia paprasta priežastis: vienu metu bazinė stotis gali aptarnauti kelis šimtus vartotojų. Natūralu, kad mieste jų yra daugiau, o užmiestyje – mažiau.

 

Exit mobile version