Panevėžyje daugiau nei keturių dešimčių darželinukų, o rajone – per dešimties vaikų tėvai įpareigoti savo mažuosius leisti į darželį.
Rajono Savivaldybė dar ir pasirūpinusi tokius socialiai remtinų šeimų mažuosius pati iš kaimų surinkti ir atvežti.
Su jais dirbantys pedagogai pripažįsta: kai kurie vaikučiai, iki tol tėvų buvę uždaryti namuose, tik pradėję lankyti darželį pradėjo vaikščioti.
Įpareigojimas šeimai
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šalies lopšelius-darželius lanko maždaug 100 000 vaikų. Iš jų privalomai ugdomi – 664.
Mokslo metų pradžioje Panevėžio darželius lankė 43 tokie mažyliai.
Privalomas ugdymas skiriamas vaikams iš vadinamųjų socialiai jautrių šeimų, kai tėvai stokoja tėvystės įgūdžių ar susiduria su kitokiomis jų atžaloms žalą darančiomis bėdomis.
Panevėžio savivaldybės Švietimo skyriaus specialistės Audronės Bagdanskienės teigimu, paprastai vaikų, kaip ir jų tėvų, sunkumus pirmieji pamato su šeimomis dirbantys socialiniai darbuotojai. Tuomet tvarkomi dokumentai, reikalingi, kad savivaldybių komisijos šiems vaikams skirtų privalomą ugdymą lopšeliuose-darželiuose.
Bet taip pat būta ne vieno atvejo, kai paties lopšelio-darželio darbuotojai pamatė, kad vaikui reikalinga didesnė pagalba. Tuomet pradedama rūpintis privalomu mažylio ugdymu.
„Paskyrus vaikui privalomą ikimokyklinį ugdymą, paskui jį į Savivaldybę ateina Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos skiriami pinigai. Tai – lėšos pedagogų bei kitų specialistų darbui apmokėti, įsigyti priemonių tų vaikų ugdymui“, – teigė A. Bagdanskienė.
Stebi per didinamąjį stiklą
Panevėžio savivaldybė šįmet aštuoniems mėnesiams 43 darželinukų privalomam ugdymui gavusi 116 tūkstančių eurų. Už šiuos pinigus vaikai darželiuose bus ugdomi ir maitinami.
Tačiau juos atvesti privalo patys tėvai.
Pasak A. Bagdanskienės, privalomai ugdomų vaikų lankomumas labai griežtai stebimas. Darželyje nesulaukus mažylio, į šeimą iš karto skuba socialinis darbuotojas aiškintis, kas nutiko.
Vienas iš miesto lopšelių-darželių, kuriame privalomai ugdomi vaikai, – J. Bielinio gatvėje esantis „Dobilas“. Jis taip pat yra viena iš dviejų miesto ikimokyklinio ugdymo įstaigų, turinčių savaitinę grupę.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis, šalies lopšelius-darželius lanko maždaug 100 000 vaikų. Iš jų privalomai ugdomi – 664.
Jo direktorės Vilmos Barauskienės teigimu, šiame darželyje privalomai ugdomi du vaikai auga toje pačioje šeimoje. Direktorė skaičiavo, jog šie mažieji darželyje praleidžia net 80 procentų savo vaikystės.
„Tie du vaikai į lopšelį-darželį atvedami pirmadieniais ryte, o namo juos išsiveda penktadienių vakarais“, – pasakojo V. Barauskienė.
Anot jos, dėmesio šiems mažyliams įstaigoje reikia daug. Su jais dirba įvairūs specialistai, šiems vaikams už valstybės lėšas perkamos jų ugdymui reikalingos priemonės.
Kadangi vaikai turi ir bendravimo bei kitų sutrikimų, jiems reikalingi terapiniai žaislai, skirti nusiraminti. O jie – itin brangūs.
Išmoko ir vaikščioti, ir kalbėti
Panevėžio rajone 14-ai privalomai ugdomų vaikų nuo šių metų sausio iki rugsėjo skirta 49 500 eurų.
Pasak rajono Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistės Ilonos Čingienės, mažuosius iš socialinių įgūdžių stokojančių šeimų privalomai ugdo penkios ikimokyklinio ugdymo įstaigos. Daugiausia tokių auklėtinių turi Krekenavos lopšelis-darželis „Sigutė“.
Rajone tokie vaikai į darželius dar ir vežiojami.
Krekenavos lopšelio-darželio direktorės Danutės Ropienės teigimu, čia privalomai ugdomi penki vaikai iš keturių šeimų. Toliausia vieta, iš kur jie atvežami, yra už septynių kilometrų nuo Krekenavos.
Šiuos mažuosius į darželį vežioja Krekenavos gimnazijos mokyklinis autobusiukas.
Pasak D. Ropienės, kad ryte atvežtų, o vakare į namus parvežtų lopšelinukus ir darželinukus, autobusas kursuoja trimis reisais. Vienu reisu mažyliai atvažiuoja kartu su gimnazijos moksleiviais, kitais dviem reisais važiuojama atsivežti vien darželinukų.
Juos privalo lydėti suaugęs asmuo, tad Krekenavos darželis pasirūpino, kad su vairuotoju kartu važiuotų ir ūkio dalies darbuotoja.
Kol rajono Savivaldybės komisija jiems nebuvo nustačiusi privalomo ugdymo, nė vienas iš penkių mažųjų darželio nelankė.
„Mažiesiems pradėjus lankyti darželį, teko nemažai jais pasirūpinti. Specialistai įvertino vaikų poreikius, nustatė, kokia pagalba jiems reikalinga. Aktyviai mums dirbant su šiais vaikais, anksčiau nevaikščiojęs vienas mažylis pradėjo vaikščioti, kiti ėmė daug aiškiau tarti žodžius“, – pasakojo D. Ropienė.