Brangstanti šiluma verčia veržtis diržus.
Prognozuojama, kad Panevėžyje šis šildymo sezonas bus brangesnis maždaug 8 proc. Tačiau kai kurie gyventojai naująjį šildymo sezoną sutinka be baimės – po namo renovacijos jų sąskaitos už šilumą susitraukė 40 proc. ar net daugiau.
Delsti nebegali
Beržų gatvės 43-iojo namo gyventojai viliasi, kad šis šildymo sezonas bus paskutinis, kuomet teks nuo šalčio gintis storomis antklodėmis ir vilnonėmis kojinėmis. Be to, mokėti už vos „gyvus“ radiatorius įspūdingas sumas. Daugiabutis jau parengė investicinį planą, suderino su Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir laukia finansavimo, kad jau kitąmet galima būtų pradėti namo renovacijos darbus.
Kaip pasakojo namo Beržų gatvėje pirmininkė Jurgita Nižinskienė, jų daugiabutis skaičiuoja jau 45-erius metus. Ir bėda ta, kad per visus šiuos metus nebuvo daroma jokių didesnių remontų – geriausiu atveju palopoma ar namo bėdos sprendžiamos jau įvykus gedimams. Todėl namo būklė išties apgailėtina: kritinės būklės vamzdynai, šiuolaikinių saugumo reikalavimų nebeatitinkanti elektros instaliacija. Taip pat didelė problema ta, kad po pavasarinių potvynių, kai patvinsta šalia tekantis Žagienio upelis, ar užklupus didesnei liūčiai gyventojų rūsiai ima tvinti.
„Tai ypač skausminga problema – jau dvidešimt metų skęstame. Į savo rūsius gyventojai po liūčių negali įeiti net su guminiais batais. Visi aplinkiniai namai, kurie nesusitvarkė drenažo, turi tokių bėdų“, – pasakojo namo pirmininkė.
Didelė problema ir tai, kad pasėdus namo pamatams pradėjo trūkinėti ir mūrinio namo sienos. Vieno buto gyventojams, trūkus sienai, lietaus vanduo pradėjo veržtis net į butą. Be to, remonto verkiant prašosi ir namo stogas. Viršutinių butų gyventojai skundžiasi, kad pro ploną stogo perdangą sunkiasi vanduo ir drėksta lubos, tad tenka kovoti ir su pelėsiu.
„Kai viršutiniuose butuose žiemą būna vos 13 laipsnių šilumos, natūralu, kad dėl sudrėkusių ir peršalusių sienų veisiasi ir pelėsiai. Tai ne tik estetinė problema, ji turi įtakos žmonių sveikatai“, – kalbėjo J. Nižinskienė.
Laukia kitos žiemos
Be abejo, viena opiausių namo bėdų, išryškėjanti šaltuoju metų laiku, yra išbalansuota šildymo sistema. Pasak namo pirmininkės, anksčiau žmonės neturėdami leidimų įsirengė papildomų radiatorių savo butuose, o tai sutrikdė visos šildymo sistemos darbą. Toliausiai nuo šiluminio punkto esančių butų gyventojai kiekvieną žiemą priversti šalti. Todėl būtina tvarkyti ir šildymo sistemą, mat gyventojai priversti ne tik šalti, bet ir pakloti nemažas sumas už centralizuotai tiekiamą šilumos energiją.
„Už šildymą mokame daug, bet ne visi šiltai gyvename. Nemanau, kad mokėti 60 eurų už dviejų kambarių butą yra mažai“, – pasakojo pašnekovė.
„Tiek pinigų, kiek reikia visam namo remontui, mes niekada nesutaupysime, tad renovacija kol kas yra vienintelė galimybė susitvarkyti savo daugiabutį.“
J. Nižinskienė
Kapitalinio remonto reikalingas namas ir didelės sąskaitos už šildymą gyventojus vertė ieškoti išeities. Pasak namo pirmininkės, jie yra apskaičiavę, kad kapitalinis namo remontas gyventojams gali kainuoti iki milijono eurų. Sukaupti tokią sumą pinigų vien iš kaupiamųjų lėšų nerealu. Tad gyventojai nusprendė savo namą renovuoti. Renovacijos privalumas, anot J. Nižinskienės, tai, kad renovacijos darbus galima pradėti be jokių pradinių įnašų, gyventojai gauna valstybės paramą, o kompensacijas už šildymą gaunantiems gyventojams tai nekainuos nė cento.
„Tiek pinigų, kiek reikia visam namo remontui, mes niekada nesutaupysime, tad renovacija kol kas yra vienintelė galimybė susitvarkyti savo daugiabutį. Be to, kaip kitų patirtis rodo, bendra sąskaita už būsto išlaikymą nepadidėja. Nors reikia mokėti už renovaciją, tačiau gerokai sumažėja sąskaita už šildymą bei namo priežiūros ir remonto darbus. Juk kai namas senas, vien jo palopymas reikalauja nemažų lėšų. Labai tikimės, kad jau kitą šildymo sezoną gyvensime šiltai, gražiai ir taupiai“, – su nekantrumu prasidedančios renovacijos laukia Beržų gatvės 43-iojo namo gyventojai.
Pigiausia šiluma – renovuotuose namuose
Panevėžyje energiją tiekiančios įmonės atstovė spaudai Daiva Paulauskienė teigė, kad kiekvienas namas suvartoja skirtingą šilumos kiekį, todėl ir sąskaitos gyventojams yra skirtingos. Suvartotas šilumos kiekis priklauso ne tik nuo namo būklės (sienų, stogo šiluminės varžos, langų sandarumo ir kt.), lauko oro temperatūros, bet ir nuo namo šildymo sistemos techninės būklės, jos priežiūros, nuo vartotojų noro palaikyti tam tikrą patalpų, tiekiamo karšto vandens temperatūrą.
Priklausomai nuo namų ir jų šilumos ūkio būklės, panevėžiečiams mokesčiai už šildymą praėjusį šildymo sezoną buvo skirtingi. Pavyzdžiui, renovuoto Ateities gatvė 34 daugiabučio gyventojai už praėjusių metų vasario mėnesį mokėjo 0,58 euro, o tuo metu šalia stovinčio tokio paties, tik nerenovuoto namo Ateities gatvė 32 gyventojai jau mokėjo 0,97 euro už kvadratinį metrą. Panaši situacija ir Kniaudiškių gatvėje: 54-uoju numeriu pažymėto renovuoto namo gyventojai mokėjo 0,58 euro, o šalia stovinčio nerenovuoto 55-ojo namo gyventojai – 1,10 euro už kvadratinį metrą.
„Per visą šildymo sezoną gyventojai, kurių namuose karštas vanduo ruošiamas namo individualiame šilumokaityje, kai name įrengtas automatizuotas šilumos punktas, už 50 kvadratinių metrų buto šildymą vidutiniškai sumokėjo 259 eurus. Kituose daugiabučiuose namuose, kuriuose nėra automatizuoto šilumos punkto ir kartu – galimybės reguliuoti šildymo sistemos darbą, gyventojams 50 kvadratinių metrų buto šildymas vidutiniškai kainavo 272 eurus. Mažiausiai per visą šildymo sezoną mokėjo renovuotų namų gyventojai. 50 kvadratinių metrų būsto šildymas gyventojams šiuose namuose vidutiniškai kainavo 171 eurą“, – sakė D. Paulauskienė.