Panevėžiečius jau pasiekė pirmosios sąskaitos už šildymą. Nors spalis ir nebuvo šaltas, kai kuriuos sąskaitos privertė stvertis už galvos, tačiau vis daugėja daugiabučių gyventojų, kuriems net ir didžiausi šalčiai nebaisūs. Mažų sąskaitų receptas jau seniai jokia paslaptis – namo renovacija.
Kaip pasakojo Tulpių gatvės 13-ojo namo pirmininkė Pranciška Laimutė Šarkanienė, už spalio mėnesio šildymą ji už standartinį dviejų kambarių butą mokėjo devynis eurus su centais. Tačiau tokios sąskaitos jos jau seniai nebestebina – dar prieš aštuonerius metus gyventojai vienbalsiai nutarė, kad namą tiesiog privalu renovuoti.
Įtikinėti nereikėjo
Vėjo kiaurai perpučiamos sienos ir langai, išbalansuota šildymo sistema ir didžiulės sąskaitos už šildymą gyventojus vertė ieškoti išeičių. P. L. Šarkanienė džiaugiasi, kad gyventojų renovacijos nauda įtikinėti nereikėjo – patys ėmė spausti namo pirmininkę renovuoti sovietmečiu statytą daugiabutį. Tuo labiau kad tuo metu valstybės parama daugiabučiui atnaujinti siekė net 50 proc.
Gyventojų lūkesčiai dėl renovacijos atsipirko su kaupu – jau pirmaisiais metais šilumos energijos jų namas suvartojo maždaug 40–50 proc. mažiau. Nors praėjo jau aštuoneri metai, namas liko toks pat taupus ir gražus.
„Jau pirmaisiais metais po renovacijos supratome, kad mūsų sprendimas atnaujinti daugiabutį buvo teisingas. Sąskaitos už šildymą sumažėjo kone per pusę. Nors mokame mažai, tačiau butuose tikrai nešalta. Kambariuose visada palaikoma optimali 20–21 laipsnio šiluma“, – pasakojo P. L. Šarkanienė.
Šalčiai negąsdina
Net ir didžiausi šalčiai namo gyventojų negąsdina, nes už šildymą visuomet moka vos pusę tiek, kiek kaimynystėje stovinčių lygiai tokių pačių, tik nerenovuotų namų gyventojai. Pavyzdžiui, Tulpių g. 23-iojo namo gyventojai, kurie vis dar naudojasi atvira karšto vandens tiekimo sistema, už vieną šilumos kilovatvalandę spalį mokėjo 46 centus, o renovuoto Tulpių g. 13-ojo namo gyventojai – vos 19 centų. Tad dviejų kambarių buto šildymas nerenovuoto namo gyventojams spalį kainavo per dvidešimt eurų.
„Šalia mūsų stovinčio 18-ojo namo gyventojai už tokio paties kaip mano butas šildymą mokėjo per 17 eurų, tad renovacijos nauda akivaizdi. Aišku, nereikia norėti gyventi komfortiškai, šiltai ir nieko nemokėti. Tačiau net ir mokėdami įmokas už renovaciją pinigų išleidžiame mažiau nei tokių pačių, tik nerenovuotų namų gyventojai“, – sakė namo pirmininkė.
Beje, mieste ne vieno daugiabučio gyventojai buvo nusprendę šiek tiek pavėlinti šildymo sezono pradžią, mat renovuotuose namuose net ir nukritus lauko temperatūrai laikėsi komfortiška temperatūra. Kai namas apšiltintas ir sandarus, pirmieji šaltukai nebaisūs.
Skiriasi ir gyvenimo kokybė
Prieš keletą metų renovuotų Molainių gatvės 80-ojo, 82-ojo bei 78-ojo namų pirmininkas Virginijus Morkūnas teigė, kad lyginti pirmąsias sąskaitas už šildymą netikslinga, nes yra tokių namų, kurių gyventojai itin taupo ir buvo linkę geriau šalti, nei savo namuose įjungti šildymą, kai buvo paskelbta šildymo sezono pradžia.
„Spalis buvo ne kiek šaltas, kiek drėgnas, todėl dirbant tokiu režimu tokių pačių renovuotų namų sąskaitos nuo nerenovuotų skiriasi vos keliais eurais, tačiau kai prasidės tikroji žiema, skaičiai jau bus kitokie“, – teigė V. Morkūnas.
Už spalio mėnesį Molainių gatvės 80-ojo ir 82-ojo namų gyventojai mokėjo 26 centus už šilumos kilovatvalandę, o lygiai tokio paties 44 butų Molainių g. 66-ojo namo gyventojai – 46 centus. Tad renovuotų namų gyventojams už standartinį 50 kv. m dviejų kambarių butą teko atseikėti po 13 eurų, o nerenovuoto – 23 eurus.
„Kiekvienas namas turi savo nusistovėjusį gyvenimo būdą, vieniems svarbiausia taupyti bet kokia kaina, kiti pasirenka komfortiškesnį variantą. Renovuotų namų privalumas tas, kad ne tik mažesnės sąskaitos, bet ir butuose daug jaukiau, šilčiau ir maloniau“, – pažymi V. Morkūnas.