Marijos pilimi piligrimų praminta Krekenavos Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų mažoji bazilika išskirtinė ne tik Žolinės atlaidais ar stebuklinguoju Dievo Motinos paveikslu – bažnyčios sienos byloja ir apie turtingą parapijos bei krašto istoriją.
Nors Krekenavos bažnyčia skaičiuoja 123-iuosius gyvavimo metus, parapija šiemet mini 540 metų sukaktį.
1484 m. broliai Visgirdavičiai kartu su našle Katerina Bundyriene ir jos sūnumi padovanojo dalį žemių Krekenavos bažnyčiai. Šią beneficiją patvirtinus Vilniaus vyskupui Andriejui II Goškevičiui, įkurta Krekenavos parapija, o medinė koplyčia tapo Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų bažnyčia.
Maldos namai išgyveno keturis etapus – iki dabartinės mūrinės bažnyčios čia stovėjo dar trys medinės bažnytėlės.
Krekenavos bazilika išgyveno keturis etapus – iki dabartinės mūrinės bažnyčios čia stovėjo dar trys medinės bažnytėlės. P. Židonio nuotr.
Atmintį saugo akmuo
Krekenavos mažosios bazilikos istorija prasideda jos kieme.
Šventoriaus naujausias akcentas, tačiau seniausią istorijos tarpsnį žymintis akmuo yra bene reikšmingiausia bazilikos istorijos dalis.
Ant akmens iškaldinti 1484 metai žymi Krekenavos parapijos įkūrimo pradžią, o jo vieta pasirinkta būtent ten, kur stovėjo antrosios ir trečiosios bažnyčių altoriai.
Norint paženklinti tokią didelę reikšmę turinčią vietą, ant akmens išraižyti penki kryžiai, simbolizuojantys Jėzaus Kristaus žaizdas.
Kaip pasakoja Krekenavos mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas, vykstant bažnyčios remontui, tiesiant takus rastas senosios bažnyčios sienų pamatų perimetras.
„Tokią svarbią ir reikšmingą parapijos bendruomenei informaciją nuspręsta take įamžinti raudonų plytelių linijomis. Jos žymi vietas, kur buvo bažnyčios šoninės sienos“, – rodo G. Jankūnas.
Maironio rūpesčiu įrengti laipteliai, nuo šventoriaus vedantys Nevėžio upės link. Ant viršutinio laiptelio – paties dvasininko-poeto paliktas metus žymintis įspaudas. P. Židonio nuotr.
Saugo Aukštaitijos kraštą
Ketvirtoji, tai yra dabartinė, bažnyčia statyta 1896–1902 metais ir išsiskiria architektūros stilių samplaika.
Architekto Justino Golinevičiaus kūrinyje vyrauja gotikinis stilius, tačiau prasilenkiantis su dauguma jo taisyklių, todėl pastatas gali būti laikomas ir neogotikiniu.
Į dangų pasistiebę du dideli bokštai siekia net 56 metrus, o bazilikos stogą puošiantys trylika bokštelių sukuria didingą vaizdą.
Atėjusiuosius į Krekenavos baziliką pasitinka jos išorėje virš centrinių durų Jėzaus, Gerojo Ganytojo, skulptūra ir bareljefas su bažnyčios mecenato Jurgio Šleivės šeima.
Abipus centrinių durų į tikinčiuosius žvelgia iškilios apaštalo šv. Petro ir evangelisto šv. Mato skulptūros.
Tačiau svarbiausias išorės akcentas – tarp bažnyčios bokštų įsitaisiusi Švč. Mergelės Marijos Karalienės su Kūdikėliu Jėzumi smiltainio akmens skulptūra.
Kaip teigia dr. G. Jankūnas, šis įstabus kūrinys dar yra pramintas Aukštaitijos Karaliene.
„Aukštaitijos Karalienės titulas skulptūrai suteiktas, nes toks kūrinys Aukštaitijos regione yra vienintelis, o kadangi jis lauke, Marija žvelgia į Aukštaitiją ir saugo šį kraštą“, – pasakoja G. Jankūnas.
Impozantiškąją skulptūrą 1900-aisiais iškalė lenkų skulptorius I. Marčevskis. Iš smėlinio akmens nukalta Mergelė Marija ant rankų laiko Kūdikį Jėzų, karūnuota aukso karūna ir dešinėje rankoje laiko auksu žibantį skeptrą.
Popiežiškosios mažosios bazilikos garbei
Įžengus į didingąją Krekenavos baziliką visas dėmesys krypsta į centrinį didįjį ąžuolinį altorių. Jo viršus iš balto marmuro, o šonus puošia iškilios šventųjų statulos. Pakėlus akis į triumfo – altoriaus arką matomas istoriškai bažnyčiai svarbus užrašas „Mergelės Marijos Dangun Ėmimo mažoji bazilika 2011 Viešpaties metai“.
„Kadangi bazilika dėl Dievo Motinos stebuklingo paveikslo yra piligrimystės traukos vieta, Panevėžio vyskupo Jono Kaunecko ir buvusio bažnyčios klebono Petro Budriūno iniciatyva buvo bandoma gauti parapijai mažosios bazilikos titulą, kuris galiausiai įgytas 2011 metais“, – pasakoja dr. G. Jankūnas.
Kultūriškai svarbią frazę apipavidalina Popiežiškosios mažosios bazilikos herbas, sukurtas dailininko Henriko Mazūro.
Istoriniame simbolyje vaizduojami auksinis bei sidabrinis Dangaus karalystės raktai, duoti švento Petro, aukso ir raudonos spalvų skėtis, kuris yra popiežiaus ženklas, bei skyde matoma bazilikos vertybe tapusi Mergelės Marijos paveikslo kopija.
„Kuriant bazilikos herbą norėta prisirišti ne tik prie bažnyčios, bet ir paties Krekenavos miestelio. herbo apačią puošiantis mėlynas ruožas simbolizuoja netoliese tekančią Nevėžio upę, kaip savotišką malonių versmę“, – pasakoja dr. G. Jankūnas.
Ant akmens iškaldinti 1484 metai žymi Krekenavos parapijos įkūrimo pradžią, o jo vieta pasirinkta ten, kur stovėjo antrosios ir trečiosios bažnyčių altoriai. P. Židonio nuotr.
Stebuklais užliejantis kūrinys
Žymiausias ir svarbiausias Krekenavos bažnyčios kūrinys puošia didingojo altoriaus vidurį – tai nuo pat XVII amžiaus pradžios baziliką ir miestelį garsinantis, malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas.
Net keturis šimtus metų skaičiuojantis šis stebuklingas kūrinys yra reikšmingiausias bažnyčios turtas, kuris ir šiandien atspindi ypatingą pagarbą ir dėkingumą Mergelei Marijai.
Paslaptingojo kūrinio centre matoma Dievo Motina pasipuošusi skaisčiais sidabriniais drabužiais. Kaip teigia dr. G. Jankūnas, rūbas sukurtas iš atneštų žmonių padėkos ženklų – votų.
„Žmonės už patirtas malones, užtarimą, problemų išsprendimą atneša, ką turi brangiausio – sidabrą, gintarą. Iš senųjų sidabrinių votų buvo sulydytas toks apvadas paveikslui“, – kalba bazilikos rektorius.
Italijos mokyklos stiliumi tapytas ir Vilniaus auksakalių gamintais drabužiais iš sidabro bei brangakmeniu papuoštas meno kūrinys nuo 2015 metų buvo restauruojamas Janinos Bilotienės. Per aštuonerius metus nuimtos susikaupusios dulkės ir paveikslui grąžinti tikrieji atspalviai bei bruožai.
Didelę svarbą malonių versmės paveikslas turi ir piligrimams. Nuo seno išlaikyta tradicija stebuklingąjį kūrinį, esantį didžiajame altoriuje, apeiti aplink keliais. Už centrinio altoriaus žmonės gali išvysti originalią stebuklingojo paveikslo kopiją.
Žymiausias ir svarbiausias Krekenavos bažnyčios kūrinys puošia didingojo altoriaus vidurį – nuo pat XVII amžiaus pradžios baziliką ir miestelį garsinantis, malonėmis garsėjantis Švč. Mergelės Marijos su Vaikeliu paveikslas. P. Židonio nuotr.
Šventųjų apsupty
Šoniniai bazilikos altoriai pasakoja skirtingas šventųjų istorijas.
Dešiniajame skaisčiai spindi dar vienas magiškas kūrinys. Italijoje sukurtas bazilikos globėjo šv. Antano Paduviečio paveikslas irgi puoštas brangaus metalo rūbu, pagamintu iš žmonių surinktų sidabrinių padėkų.
Dr. G. Jankūnas pasakoja, kad paties Antano Paduviečio svarbą rodo ne tik meno kūrinys, išgražintas votais, tačiau ir jo relikvija.
„Panevėžio vyskupui Linui Vodopjanovui prieš porą metų švenčiant 50-metį, broliai pranciškonai jam padovanojo Antano Paduviečio relikviją, kuri dabar yra mūsų bažnyčioje“, – sako dr. G. Jankūnas.
Kairysis šoninis altorius padabintas specialiai bazilikai tapytu šv. Liudviko ir Zelijos Martenų su dukra švč. Kūdikėlio Jėzaus Terese paveikslu.
O naujausia bazilikos vertybė – šios šventosios šeimos relikvijos.
„Gavome Liudviko, Zelijos ir Teresėles Martenų šeimos relikvijas. Mums tai labai svarbu, nes Teresėlė – šventoji, vienuolė karmelitė yra viena iš keturių moterų, kuriai buvo suteiktas Bažnyčios mokytojos titulas“, – džiaugiasi G. Jankūnas.
Kairiajame bazilikos bokšte siūbuoja trys varpai: Marijos, Antano ir Bevardis. P. Židonio nuotr.
Vitražuose – krašto istorija
Įstabūs meno kūriniai puošia ir bazilikoje esančią Prisikėlimo koplyčią, kuri įrengta pertvarkius vieną iš dviejų bazilikos zakristijų.
Vienas iš jų – vitražisto Vytauto Švarlio vitražas „Prisikėlimas“.
Stiklo mozaikos istorija glaudžiai susijusi su Berčiūnuose Lietuvos Kankinių bažnyčioje esančiu vitražu.
„Bazilikoje anksčiau stovėjo vitražas „Švenčiausioji Jėzaus širdis“, kuris buvo kurtas Stasio Ušinsko tarpukariu Berčiūnų bažnyčiai. Sovietmečiu ją uždarius, vitražas perkeltas į mūsų parapiją ir čia saugomas 50 metų. Kai kunigas Rimantas Gudelis pastatė naują Berčiūnų bažnyčią, tas vitražas jiems grąžintas“, – pasakoja dr. G. Jankūnas.
Tuomečio Krekenavos klebono P. Budriūno užsakymu Vytautas Švarlys sukūrė būtent Krekenavos bazilikos šimtmečiui paminėti skirtą vitražą „Prisikėlimas“.
Ryškiaspalviuose šviesą praleidžiančiuose vitražuose pateikiamas prisikėlusio Kristaus vaizdinys, susietas su Krekenavos istorijos tarpsniais.
Vitraže įamžintas vietinio dievdirbio Vinco Svirskio kryžius. Vaizduojami Gediminaičių stulpai bei Lietuvos valstybės herbas prideda didingam kūriniui ir tautiškumo spalvų.
Patriotiškų nuotaikų kurstomi
Spalvotuose stikluose pažymėtos ir bazilikai svarbios datos – 1863 metai ir 1941 metai.
Kunigas Antanas Mackevičius Krekenavoje ne tik buvo parapijos vikaru 1853–1855 metais. Jis – vienas iš 1863–1864 metais vykusio Abiejų Tautų Respublikos sukilimo vadų, su 250 žmonių būriu išėjęs į Krekenavos miškus kovoti už laisvę.
Pagerbiant kunigo atminimą bei jo kovą už laisvę, 2013 metais minint sukilimo 150-ąsias metines Krekenavos šventoriuje pastatytas tautodailininko Adolfo Teresiaus Jėzaus Nazariečio koplytstulpis.
Kitoje bažnyčios šventoriaus pusėje stovi atminimo kryžius su išrašytomis pavardėmis aštuonių gynėjų, žuvusių, kai 1941-aisiais bolševikai bandė atimti Krekenavos bažnyčią.
„2000-aisiais, kai popiežius Jonas Paulius II paskelbė kankinių sąrašą, į jį buvo įtrauktos ir aštuonios šių krekenaviškių pavardės, jie paskelbti tikėjimo kankiniais“, – pasakoja dr. G. Jankūnas.
Krekenavos mažosios bazilikos rektorius dr. Gediminas Jankūnas vieną po kito atveria šių išskirtinių maldos namų lobyną. P. Židonio nuotr.
Maironio palikimas
„Prisikėlimo“ vitraže sudėliotas ir tautos šauklio, poeto Jono Mačiulio-Maironio vaizdinys. Krekenavos parapija 1915–1918 metais suteikė tautos dainiui prieglobstį. Savo kūryba ir darbais Maironis paliko didelį įspaudą Krekenavos parapijos bendruomenei.
Kalnas, ant kurio stovi bažnyčia, atvykus Maironiui buvo iki galo nesutvarkytas. Įtraukęs gyventojus, dvasininkas poetas pats ėmė lyginti duobes ir gražino aplinką – sodino medžius. Sodinti liepas buvo pakviesti ir vaikai, kuriems poetas aiškino, kaip reikia tokį darbą dirbti.
Krekenavoje Maironis kūrė Lietuvą giesmėmis. Per trejus čia praleistus tarnystės metus gimė garsusis eilėraštis „Lietuva brangi“, virtęs antruoju Lietuvos himnu, baladė „Čičinskas“, didžioji dalis poemos „Mūsų vargai“ bei pluoštas kitų kūrinių.
Įamžinti Maironio atminimui Krekenavos parapijoje, minint poeto 150-ąsias gimimo metines, skulptorius Alfridas Pajuodis pagamino atminimo lentą, kuri puošia senosios klebonijos sienas.
Skamba istoriniais aidais
Nė viena bažnyčia neįsivaizduojama be garsiai gaudžiančių vargonų. Krekenavos mažojoje bazilikoje įrengti meistro Bruno Gėbelio 1911 metais Karaliaučiuje pagaminti vargonai.
Tai didžiausi išlikę autentiški šio meistro vargonai Lietuvoje.
Po bazilikos skliautais skamba ne tik istoriniai vargonai, bet ir istoriniai varpai.
Kairiajame maldos namų bokšte užlipus iki pat viršaus galima apžiūrėti tris varpus: Marijos, Antano ir Bevardį.
„Marijos varpas perlietas iš senojo varpo ir skaičiuoja 385-uosius metus. Įdomu, kad varpo meistrą Joną Breuteltą į Lietuvą pakvietė būsimasis karalius Vladislovas Vaza ir tai vienintelis toks meistras, kuris pelnė Jo Karališkosios Didenybės liejiko vardą Lietuvoje“, – pasakoja Krekenavos mažosios bazilikos vargonininkas Mantas Masiokas.
Antrasis – Bevardis – varpas, manoma, yra to paties J. Breutelto vėlesnis darbas, o Antano varpas tokį vardą gavo bazilikos globėjo Antano Paduviečio garbei. Jis yra trijulės jauniausias varpas, nulietas Lenkijoje 2022 metais ir padovanotas garsiajai Krekenavos bazilikai nuo Panevėžio vyskupo Lino Vodopjanovo bei vyskupijos tikinčiųjų.
