Senyviems ar judėjimo negalią turintiems tikintiesiems Marijonų koplyčia sunkiai pasiekiama. Lazdelėmis besiramsčiuojantieji vargiai įveikia stačius jos laiptus, o tuos, kas atvyksta vežimėliais, į koplyčią tenka užnešti.
Nepaisant to, paveldosaugininkai įrengti panduso neleidžia.
Esą jis subjauros koplyčios, vienos iš Lietuvoje negausiai išlikusių modernizmo architektūros pavyzdžių, vaizdą.
Kultūros paveldo specialistai neleidžia rengti panduso, kuriuo ir sunkiai vaikštantieji galėtų patekti į Marijonų koplyčią. P. Židonio nuotr.
Dvasininko pastangos
Marijonų gatvėje esančios Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo koplyčios, kurią įprasta vadinti Marijonų vardu, rektorius kunigas Chuanas Markosas Kodutis jau dvejus metus rūpinasi, kad tikintieji saugiai ateitų į šią šventovę. Deja, kol kas jo pastangos bevaisės.
„Šalia mūsų koplyčios esantis daugiabučių rajonas yra vienas seniausių mieste. Tad ir koplyčią lanko daug senyvų žmonių. Vieni jų sunkiau mato, kitiems tenka pasiramsčiuoti lazdelėmis. Taip pat yra ir judančių vežimėliais. Jiems visiems tikrai nelengva patekti į koplyčią stačiais laiptais“, – vardijo kunigas.
Pasak dvasininko, nuožulna prie koplyčios ne mažiau reikalinga ir jaunoms šeimoms, vežimėliais atsivežančioms kūdikius ir vaikus. Į šventovės vidų mažuosius bažnyčios narius tėvams tenka įnešti su visais vežimėliais.
Būtent tokius argumentus kunigas Ch. M. Kodutis išsakė Kultūros paveldo departamento specialistams, prašydamas leidimo prie koplyčios įrengti pandusą.
Marijonų koplyčia valstybės saugomu kultūros paveldo objektu pripažinta 1992-aisiais, tad bet kokie jos tvarkymo darbai privalo būti suderinti su paveldosaugininkais.
Kunigas Ch. M. Kodutis sutinka, kad ir Marijonų koplyčia, ir į ją vedantys laiptai išties yra kultūros paveldo objektai, kuriuos būtina saugoti. Bet, dvasininko nuomone, susiklosčiusi situacija tarsi byloja, kad koplyčia saugoma nuo tikinčiųjų. I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.
Į bažnyčią per butą
Į kultūros paveldo specialistus dvasininkas sako kreipęsis ne tik su idėja, bet ir su brėžiniais, kaip į koplyčią vedantis pandusas galėtų atrodyti.
Svarstyta jį statyti arba iš dešinės, arba iš kairės stačiųjų laiptų pusės.
Priimtinesnis variantas atrodęs nuožulną iš metalo konstrukcijų įrengti iš šiaurinės pastato pusės. Tačiau paaiškėjo, kad tam trukdo laiptų atramos dalis, saugoma valstybės.
Pasak Ch. M. Kodučio, jau lyg ir buvo rastas kompromisas, kaip pandusą sumontuoti nepažeidžiant kultūros paveldo detalių, tačiau galutinis iš Kultūros paveldo departamento gautas raštas užkirto kelią bet kokiems kompromisams.
Kultūros paveldo departamento direktoriaus Vidmanto Bezaro pasirašytas raštas rengti pandusą tiesiog uždraudė.
„Įsivaizduokim, kad prekybos centrą pastačius prie gyvenamojo namo, iš jo gyventojų būtų pareikalauta suteikti leidimą prekybos centro lankytojams vaikščioti per jų kiemą ar net per gyvenamuosius kambarius.“
Kun. Ch. M. Kodutis
Šiuo raštu tikintiesiems siūloma į bažnytėlę eiti per Panevėžio vyskupijos sielovados centrą, sujungtą su koplyčia.
Tačiau kad įėjus pro Sielovados centro duris pasiektum koplyčią, tektų verti net septynerias duris. „Juokauju, jog tikintiesiems tektų įduoti pastato planą, kad orientuotųsi, kur eiti“, – ironizavo dvasininkas.
Negana to, į koplyčią pėdinant pro septynerias duris, tektų pereiti ir patalpą, kurioje įrengtas dvasininkams skirtas butas.
„Įsivaizduokim, kad prekybos centrą pastačius prie gyvenamojo namo, iš jo gyventojų būtų pareikalauta suteikti leidimą prekybos centro lankytojams vaikščioti per jų kiemą ar net per gyvenamuosius kambarius“, – jam nesuprantamą paveldo specialistų argumentą pakomentavo kunigas.
Jis pritarė, kad ir Marijonų koplyčia, ir į ją vedantys laiptai išties yra kultūros paveldo objektai, kuriuos būtina saugoti. Bet, dvasininko nuomone, susiklosčiusi situacija tarsi byloja, kad koplyčia saugoma nuo pačių žmonių, nebegalinčių į ją patekti.
Prie Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios nuožulna įrengta daugiau nei prieš dešimtmetį. P. Židonio nuotr.
Pasiūlyta alternatyva stebina
Kaip dar vieną patekimo į koplyčią alternatyvą Kultūros paveldo departamentas, pasak kunigo CH. M. Kodučio, nurodė galimybę prie laiptų įrengti keltuvą.
Toks pasiūlymas dvasininko anaiptol nesužavėjo. Keltuvas ne tik brangiau kainuotų. Tokiam įrenginiui reikėtų ypatingos priežiūros ir asmens, kuris padėtų juo naudotis.
„Man kyla klausimas, ar keltuvas negadintų išorinio koplyčios vaizdo, jei jį gali sugadinti pandusas?“ – logikos stoką įžvelgia dvasininkas.
Paveldo sargų veto
Kultūros paveldo departamento Panevėžio-Utenos teritorinio skyriaus patarėjas Arūnas Giraitis paaiškino, jog pagrindinis kultūros paveldo specialistų argumentas, prieštaravęs panduso prie Marijonų koplyčios įrengimui, buvęs tas, kad jis negražiai atrodys.
„Vienas pandusas prie šio pastato jau yra, koplyčios lankytojams siūloma juo ir pasinaudoti“, – tikintiesiems iki koplyčios eiti per septynerias duris siūlo A. Giraitis.
Jo pavaldinė, architektė Birutė Beresnevičienė paaiškino, jog bendraujant su kunigu Ch. M. Kodučiu išties ieškota galimybių įrengti pandusą, derintos detalės, tačiau galiausiai Kultūros paveldo departamento vadovo pasirašytas raštas tokį pagerinimą tikintiesiems uždraudė.
Pagrindinis draudimo argumentas – pandusas ne tik pažeis, bet ir sužalos stilistinę pastato, kurio pobūdis – ir architektūrinis, ir sakralinis, visumą.
Paveldosaugininkai pabrėžia, kad Marijonų koplyčia saugoma kaip vienas iš Lietuvoje negausiai išlikusių modernizmo architektūros pavyzdžių.
Pandusai yra
1939-aisiais statyta, sovietų nacionalizuota ir sandėliu paversta, o 1992-aisiais tikintiesiems grąžinta Marijonų koplyčia yra vienas iš ketverių katalikų maldos namų Panevėžyje.
Dvejuose iš jų – valstybės saugomo kultūros paveldo objekto statusą taip pat turinčiose Kristaus Karaliaus katedroje bei Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje tikinčiųjų patogumui pandusai vis dėlto yra.
Nuožulna prie maldos namų taip pat įrengta ir garsiojoje Krekenavos Švenčiausiosios Mergelės Marijos ėmimo į dangų bazilikoje, statytoje 1901 metais, – kone keturiais dešimtmečiais anksčiau nei paveldosaugininkų nuo panduso akylai saugoma koplytėlė Marijonų gatvėje.
Į svarbiausią Panevėžio vyskupijos šventovę – Kristaus Karaliaus katedrą taip pat veda pandusas. P. Židonio nuotr.
Kliūčių nekilo
Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios klebonas Romualdas Zdanys teigė, kad pandusas prie šios šventovės įrengtas dar ankstesniojo klebono iniciatyva. Pasak dvasininko, tikintiesiems tokia laiptų alternatyva tikrai reikalinga ir žmonės ja naudojasi.
Paveldosaugininkai taip pat neužkirto kelio pandusui prie Krekanavos bazilikos įėjimo.
Jos rektorius Gediminas Jankūnas teigė, kad prieš keletą metų rekonstruojant maldos namus, projektas buvo derintas ir su paveldo specialistais, ir su neįgaliųjų organizacija.
„Visą paveldosauginę projekto dalį, taigi, ir panduso įrengimą, su kultūros paveldo specialistais suderino patys bazilikos kapitalinio remonto projekto rengėjai. Mums panduso įrengimą teko derinti tik su Panevėžio rajono neįgaliųjų draugijos pirmininke Aurelija Petroniene“, – pamena kunigas G. Jankūnas.