Eidamas į tavo gimtadienį, nepyk, neatsinešiu dovanos. Mano mieste, noriu prisėsti ant vieno iš tavo suoliukų ir pakalbėti su tavimi, nes turbūt būtent to tau trūksta. Tiesiog paprasto ir nuoširdaus pokalbio, geresnio už dovanas.
Mano prisiminimai – tik dalis tavo 516-os metų istorijos. Mano proseneliai atsikraustė pas tave iš Pasvalio rajono 1953 metais, ieškodami geresnio gyvenimo. Ir tu juos priglaudei, už ką esu tau labai dėkingas. Jie pasakojo, kaip dabartinių gyvenamųjų kvartalų vietose plytėjo laukai ir ganėsi galvijai, kaip statėsi didžiosios gamyklos ir mieste daugėjo žmonių kaip darbinių skruzdėlių. Aš ir pats atsimenu, kaip tu keiteisi ir man mažam atrodei milžiniškai didelis, kai mama, pasisodinusi ant rogučių, veždavo į vaikų darželį per didžiausias pusnis, o apsnigtomis gatvėmis pravažiuodavo tik vienas kitas automobilis.
Visą Audriaus Skačkausko straipsnį skaitykite rugsėjo 6 dienos (penktadienio) „Sekundės“ dienraštyje.