Nauji metai atneša ir naujų vilčių daugiau uždirbti. Jau nuo kito mėnesio kylanti minimali alga į viršų timptelės ir vidutinį darbo užmokestį.
Visgi darbdavių atstovai apie atlyginimų kėlimą kalba labai nuosaikiai – Europos ekonomikai spaudžiant stabdžius, svarbiausia užduotis verslui bus tiesiog išlaukti geresnių laikų.
Pralenkė šiauliečius
Valstybės duomenų agentūra skelbia, kad šių metų trečiąjį ketvirtį vidutinis atlyginimas popieriuje per ketvirtį išaugo visose apskrityse – nuo 1,3 proc. Vilniaus iki 3,6 proc. Telšių ir Panevėžio.
Nepaisant to, atotrūkis tarp Vilniaus ir šalies regionų išlieka didžiulis – 394,7 euro „ant popieriaus“.
Panevėžyje, Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis į rankas trečiąjį ketvirtį siekė 1270,9 euro į rankas, arba 2037,8 Eur neatskaičius mokesčių.
Palyginti su ankstesnių metų tuo pačiu ketvirčiu, atlyginimai į rankas čia padidėjo 8,6 proc.
Panevėžio rajono gyventojai uždirbo maždaug 130 eurų mažiau. Rajone vidutinis atlyginimas į rankas pasiekė 1141,9 euro.
Palyginti su vilniečiais, atotrūkis dar didesnis.
Sostinėje į rankas uždirbama vidutiniškai 1542,1 Eur (2 528,9 Eur popieriuje) – net 271,2 euro daugiau nei Panevėžyje.
Aukštaitijos sostinės gyventojams belieka guostis, kad jie pralenkė šiauliečius. Saulės mieste vidutinis atlyginimas į rankas trečiąjį ketvirtį siekė 1213,9 euro, Šiaulių rajone – 1131,9 euro.
Priklausomi nuo pasaulinių rinkų
Nuo kitų metų sausio 1-osios Lietuvoje minimali alga auga 114 eurų – iki 1 038 eurų, neatskaičius mokesčių. Mažiausiai uždirbantys darbuotojai į rankas turėtų gauti apie 777 eurus, t. y. 69 eurais daugiau nei dabar.
Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktorius Visvaldas Matkevičius teigė, kad minimalios algos kėlimas – tas pats mokesčių didinimas verslui, tik kita forma.
Ir įmonėms tai yra iššūkis, net jei atrodytų, kad stambūs ir vidutiniai verslai dėl minimumo didinimo pokyčių neturėtų pajusti, nes jie ir taip moka šiek tiek daugiau.
„Atrodo, kad didelių įmonių tai nepaliečia, bet iš tiesų paliečia visus. Minimalios algos kėlimas priverčia kelti atlyginimus ir kitiems darbuotojams. Mat kitu atveju net ir gerų specialistų atlyginimai, jei nebūtų keliami, artėtų prie to minimumo. O mažoms įmonėms, ypač paslaugų sektoriui, toks minimalios algos kėlimas ypač skaudus, jos turi perskaičiuoti ir taip nedideles savo pajamas“, – kalbėjo V. Matkevičius.
Pasak jo, valstybė, gaudama neplaninių pajamų, gali kelti atlyginimus, bet verslas yra itin jautrus bet kokiems pokyčiams. O bendra ekonominė situacija Europoje nėra labai gera, tai ir Lietuvoje atsiranda ekonominė įtampa.
„Turime besitraukiančias rinkas Vokietijoje, problemų kaimyninėje Estijoje ir Latvijoje, tai vienaip ar kitaip atsiliepia mūsų verslams. Taip, Lietuvoje vis dar fiksuojamas ekonomikos kilimas, bet jis, tikėtina, pradės stoti. Tam turės įtakos ir minimalios algos didinimas, ir mokesčių kėlimas. Estai, drastiškai keldami mokesčius, jau prisižaidė. Daug yra dalykų, kurie veikia verslo aplinką, nepriklausomai nuo verslininkų pastangų ir įdirbio. Galima dirbti ir keturias dienas, ir septynias per savaitę, bet pasikeitus rinkos situacijai pasaulyje, gerų rezultatų tikėtis būtų naivu“, – mano V. Matkevičius.
Panevėžyje, Valstybės duomenų agentūros skaičiavimais, vidutinis darbo užmokestis į rankas trečiąjį ketvirtį siekė 1270,9 euro, Panevėžio rajono gyventojai vidutiniškai uždirbo 1141,9 euro.
Tarp kūjo ir priekalo
Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos viceprezidentas Mantas Gudas tvirtino, kad dauguma gamybos inžinerinių įmonių labai retam darbuotojui moka minimalų atlyginimą. Visgi, anot pašnekovo, kylantis minimumas ir daugiau uždirbantiesiems kelia lūkesčius, kad jų atlyginimai taip pat ūgtelės. Tačiau, įspėja M. Gudas, kelti darbo užmokestį pramonės įmonių galimybės ribotos.
„Pramonė šiuo metu atsidūrusi tarp kūjo ir priekalo. Visa Europos ekonomika buksuoja, didieji klientai spaudžia mažinti kainas, verslai ieško konkurencingumo ir pelningumo rezervų, tai pasakytina ir apie Panevėžio įmones. Viena vertus, Vyriausybė kelia minimalią algą ne visai atsižvelgdama į įspėjimus, kita vertus, yra klientai, kurie Lietuvos verslą įspėja: nenuleisite kainų, pirksime iš lenkų, rumunų ar kinų. Tokia situacija pramonėje nepavydėtina“, – teigė M. Gudas.
Pasak jo, kitose šalyse minimali alga nėra keliama tokiais sparčiais tempais kaip Lietuvoje. Pagal augantį darbo užmokestį mūsų šalis – absoliuti čempionė Europoje.
„Tą sakydamas jaučiuosi dviprasmiškai. Džiaugiuosi už Lietuvą, kylantį pragyvenimo lygį, bet kaip pramonės atstovas, žmogus, matantis kelis žingsnius į priekį, galiu pasakyti, kad tokia tendencija man kelia nerimą, nes Lietuvos įmonės praranda konkurencingumą. Kai kurios jau keliasi iš Lietuvos – kalbu apie siuvyklas, kai kuriuos baldų pramonės verslus“, – paaiškino M. Gudas.
„Reikėtų labai atsargiai, pagrįstai kalbėti apie minimalios algos kėlimą, o ne iš inercijos, kaip daro mūsų politikai.“
M. Gudas
Lazda su dviem galais
Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos viceprezidento nuomone, Lietuva negali būti startuolių šalis, kaip svajojo jau nueinanti ekonomikos ministrė.
Startuoliams reikia labai talentingų ir gabių žmonių. O regionuose gyvena ne tik jaunieji talentai, turintys IT žinių, mokantys kelias užsienio kalbas, pasižymintys išskirtinėmis kompetencijomis, bet ir vyresni žmonės, kuriems šiek tiek sunkiau prisitaikyti prie sparčių darbo rinkos poreikių.
Be to, didžiųjų miestų ir regionų specifika labai skiriasi. Pavyzdžiui, sostinėje toks vidutinio atlyginimo atotrūkis fiksuojamas neatsitiktinai – čia kuriasi verslai, išgalintys mokėti gerokai didesnius atlyginimus, – pradedant ministerijomis, aukščiausio lygio ligoninėmis, bankų centrinėmis būstinėmis, startuolių įmonėmis.
„Džiugu, kad pagal vidutinį atlyginimų augimą ne tik Vilnius, bet jau ir Kaunas pralenkė Rygą. Tai labai gera tendencija bendrame Europos žemėlapyje ir rodo, kad Lietuva laikosi puikiai. Esame tik tarp kelių valstybių, kurių ekonomika augo, o ne stagnavo ar smuko. Tai rodo mūsų lankstumą, gebėjimą prisitaikyti, išmanumą, bet turime rūpintis, kad ta tendencija išliktų. Todėl reikėtų labai atsargiai, pagrįstai kalbėti apie minimalios algos kėlimą, o ne iš inercijos, kaip daro mūsų politikai“, – pažymi M. Gudas.
Anot jo, spartus minimalios algos kėlimas – kaip lazda, turinti du galus. Augant darbo užmokesčiui, įmonėms nelieka nieko kito, kaip kelti kainas. Kai kuriems verslas tai nėra išsigelbėjimas.
„Lazda turi du galus. Dėl minimalios algos spartaus kėlimo regionuose uždaromos mažos parduotuvėlės ar smulkūs verslai, turime ir augantį bankrotų skaičių“, – sako M. Gudas.
Prisitaikyti arba bankrutuoti
Visgi, prognozuoja M. Gudas, darbdaviai, norėdami išlaikyti gerus specialistus, bus priversti kelti atlyginimus, bet gal ne taip sparčiai, kaip iki šiol.
„Gerų specialistų vis dar trūksta, verslas nori plėstis, o talentų taip greitai neatsiranda, Vyriausybė vis dar kiša galvą į smėlį ir ignoruoja niūrią realybę, kad mes be įsivežamų žmonių iš užsienio tiesiog nebesugebėsime išlaikyti savo ekonomikos. Nėra taip, kad viskas greitai robotizuotųsi, automatizuotųsi. Kai kurių sričių iš viso negalima robotizuoti“, – tvirtino M. Gudas.
Pramonininkų atstovas sako nenorintis gąsdinti, bet mato, kad kai kurioms įmonėms bus sunku atsilaikyti.
„Automobilių pramonė jau išgyvena didžiulę krizę visame pasaulyje“, – pabrėžė M. Gudas.
„Turime būti visi – ir darbdaviai, ir darbuotojai – susikaupę, kad išlaikytume tą gerą rezultatą, kurį pasiekė Lietuva. Esame gabi tauta, nereikia savęs nuvertinti“, – mano Panevėžio krašto pramonininkų asociacijos viceprezidentas.