Site icon sekunde.lt

Liūdesį išlieja eilėmis

Baigiasi vyriausiasis rudens mėnuo. Sugalvojome parengti tik vyriausiųjų gimnazistų atlanką. Pamanėme, kad lapkričio rubrikai bus pats tas – vyriausiųjų kūryba.

Aelitą Entkutę ir Beatą Jakštaitę, septintokes iš „Žemynos“ progimnazijos, sveikiname, kaip sakoma, atvykus! Jas pastebėjo mokytoja Aušra Vaitkienė.

Aelita Entkutė (7 kl.)

„Aelita – „auksinis“ vaikas. Ji klasės siela, mokyklos mokinių prezidentė. Kurti pradėjo supratusi, kad liūdesį išliejus eilėmis jis sumažėja. Mergaitė jautriai išgyvena visas šalia esančias negeroves – žmonių abejingumą vienas kitam, nemeilę gamtai, gyvūnams, netikrų vertybių garbinimą“, – Panevėžio „Žemynos“ progimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Aušra Vaitkienė.

Svarbiausia ištverti

Matau gėlės žiedą

nuskintame dar neišsprogusiame pumpure,

sužaliavusį nukirstą medį.

Matau laisvėn išskridusį

narvelyje uždarytą paukštį,

žmogaus gerą širdį niūriame jo veide.

Ūmai viskas paskęsta rūke,

negalima nieko matyti jame.

Atspėk, kas slepias rytiniam šyde.

Pievoj numegztas voratinklis

tyliai suraizgė tavas svajones…

Ėmė ir dingo viskas…

Svarbiausia ištverti. Eime.

Beata Jakštaitė (7 kl.)

Audra

Atskriejo debesys juodi,

ir skrodžia dangų žaibas,

ir rados nerimas širdy,

jaučiuos kaip mažas vaikas.

Praplyšo juodasai dangus,

lietus pradėjo pliaupti,

man kažkodėl taip neramu,

lyg ko negero laukti.

Bandau įtikinti save,

kad audra greitai baigsis,

tereikia iškentėt, ištvert, sulaukt,

kol saulės žiedas skleisis.

Exit mobile version