Gegužės 1-osios šventė Lietuvoje įsitvirtino kartu su sovietų valdžia. Šią dieną žmonės skambant maršams ir politizuotoms dainoms žygiuodavo centrinėmis miestų gatvėmis. Šaliai atgavus nepriklausomybę Gegužės 1-oji ilgą laiką buvo vertina skeptiškai, o daugumos atmintyje ji vis dar turi „raudoną“ atspalvį. Šiandien Tarptautinė darbo diena Lietuvoje yra valstybinė šventė, simbolizuojanti žmonių kovą už savo teises.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas Artūras Černiauskas pabrėžia, kad Gegužės 1-osios nereikėtų laikyti švente. Būtent toks suvokimas šią dieną vis dar sieja su sovietmečiu, kuomet ji iš tiesų buvo švenčiama.
„Tai nėra šventė, o darbuotojų solidarumo diena. Tose šalyse, kur darbuotojai jaučiasi puikiai, dirba saugiai ir gauna didelį atlyginimą, Gegužės 1-oji minima su šventiniu aspektu. Tačiau daugumoje šalių būtent šią dieną vyksta protesto akcijos, išsakomos darbuotojų problemos, keliami reikalavimai vyriausybei bei darbdaviams. Tai labai aktuali ir vienintelė diena, kuri turėtų suburti pasaulio dirbančiuosius“, – „Sekundei“ teigė A. Černiauskas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas neslepia, kad Lietuvoje darbuotojai už savo teises kovoja vangiai. Pasak jo, dauguma laikosi nuomonės, kad už juos viską turi padaryti Vyriausybė ar profesinės sąjungos.
„Darbuotojai nori didelių atlyginimų, gerų darbo sąlygų, tačiau pakovoti už nenori. Žmonės turėtų atsibusti ir suvokti, kad niekas nieko niekam už dyka neduoda. Norint kažką gauti, reikia įdėti bent minimalų kiekį pastangų“, – kritikos negailėjo A. Černiauskas.
Pašnekovo teigimu, lietuviai taip pat nenoriai dalyvauja profesinių sąjungų veikloje. Pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse darbuotojų narystė penkis šešis kartus didesnė nei mūsų šalyje. Nors Prancūzijoje ar Lenkijoje profesinių sąjungų narių skaičius sudaro panašų procentą kaip Lietuvoje, tačiau priklausantieji jaučia labai stiprų palaikymą iš kitų dirbančiųjų.
„O Lietuvoje darbuotojai nei nori priklausyti profesinėms sąjungoms, nei palaiko jose esančius. Į profesinės sąjungos narį dažniausiai žiūrima keistai. Kam mokėti nario mokestį, jeigu viską galima gauti nemokant ir nedalyvaujant profesinės sąjungos veikloje. Kas būtų, jei visų požiūris būtų toks?“, – kalbėjo A. Černiauskas.
Jis pabrėžia, jog situaciją gali pakeisti tik žmonių sąmoningumas. Profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkas džiaugiasi, kad lietuviai paragavę darbo užsienyje savo požiūrį į profesines sąjungas neretai pakeičia.
„Jie supranta, kad būtent per profesinės sąjungas yra galimybė užsitikrinti didesnį užmokestį ir saugesnes darbo sąlygas. Grįžusieji į Lietuvą nebekelia klausimo, ką man duos profsąjunga, o galvoja, ką mes kartu galime padaryti, kad gyventume geriau. Taigi pirmiausia reikia keisti mąstymą“, – tikino pašnekovas.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija Gegužės 1-osios proga dar penktadienį prie Lietuvos darbdavių organizacijų ir Vyriausybės surengė piketus reikalaudami saugių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų.