Vadoklių miestelio gyventojas Antanas Karalius nejaučia jokios garbės turėdamas tokią pavardę, kai visą pavasarį po savo kiemą braido guminiais batais. Tiesa, panašios mados kelintus metus vyrauja visoje jo gatvėje. Bet dabar žmonių kantrybė išseko.
Šiomis dienomis Vadoklių Sporto ir Sodų gatvėse – pats darbymetis. Čia sulėkę aplinkinių namų gyventojai kasa griovius, sparčiai tiesia melioracijos vamzdynus. Tokia talka miestelyje ne iš noro atsinaujinti ar pajudėti atėjus pavasariui. Vadokliečiai tiesiog pavargo laukti, kada rajono valdžia numes gelbėjimo ratą į jų pelkėmis virtusius kiemus.
„Metai iš metų skęsta dvi miestelio gatvės: Sodų ir Sporto. Žmonės čia ir dabar po balas vaikšto. Nebesodiname daržų, nes viskas supūva“, – guodėsi Vadoklių ir Mikėnų kaimo bendruomenės atstovas Vidas Jablonskis.
Jo paties kiemas taip pat skęsta purvyne. Tokia nemaloni situacija, sako, susiklostė sugedus senai gatvės melioracijos sistemai. Tačiau mažesnių nei 12 cm skersmens rinktuvų remonto Panevėžio rajono savivaldybės nefinansuoja.
„Skęstam, bet tai pačių skęstančiųjų problema tapo. Niekas nenori mums padėti“, – nuogąstauja V. Jablonskis.
Todėl vadokliečiai ir nusprendė už savo pinigus nusisausinti dvi gatves.
Šuliniuose – purvinas vanduo
Nutiesti pagrindinę melioracijos trasą, pasak V. Jablonskio, vienai šeimai kainuos apie 200–300 eurų. Dar daugiau pinigų prireiks vedant atšakas į savo kiemus. O balose skęsta apie dvi dešimtis namų.
„Ką padarysi – nebeįmanoma taip toliau gyventi“, – dūsavo kasimo darbus stebėjęs vadoklietis A. Karalius. Pats jis iki šiol savo kieme vaikšto su guminiais batais, o iki daržo, už ūkinių pastatų, nė neina. Ten esą neįmanoma net įvažiuoti aparti praėjusių metų derliaus, kurio šeimininkai per balas taip ir nebegalėjo nuimti.
Gyvendamas tokioje šlapioje vietoje šeimininkas priverstas ir geriamąjį vandenį pirkti parduotuvėje – šulinys nors ir pilnas, bet visiškai užterštas paviršinio vandens.
Dėl purvo šulinių vandenyje vargsta abiejų minėtų gatvių žmonės. Laimė, kai kurie prisijungė prie neseniai vesto centralizuoto vandentiekio. Tik gyventojai spėja, kad būtent tai ir suardė seną drenažą Vadokliuose.
Skyrė daugiau lėšų
Vadoklių seniūnas Vytautas Kaupas „Sekundei“ patvirtino, kad praėjusiais metais Vadoklių seniūnijoje buvo pakeistas rinktuvas, kuris turėjo pagelbėti apsemtiems gyventojams. Daugiau esą čia nėra kuo padėti. O tokių bėdų, pašnekovo įsitikinimu, ateityje nemažės. Jau dabar, anot jo, matyti, kad ūkininkai, paprasti žmonės aktyviau sausina savo sklypus.
„Tai visame rajone nemaža problema, ypač gedimų padaugėjo po lietingo rudens“, – teigė seniūnas.
Jam pritarė ir Panevėžio rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistas Antanas Berežanskis. Tačiau rajono valdžia esą šiemet ir lėšų tokiems rūpesčiams iš savo biudžeto skyrė daugiau – melioracijos gedimams atseikėta 30 tūkst. eurų.
„Iš šių pinigų mes galime sutvarkyti avarinius melioracijos gedimus, kai rinktuvo skersmuo ne mažesnis nei dvylika centimetrų. Bet žmonės skundžiasi, tad tenka remontuoti smulkesnius rinktuvus, sausintuvus“, – aiškino specialistas.
Šiais metais melioracijos gedimai esą tvarkyti Dembavoje, Linkaučiuose, Paliūniškyje. O oficialaus vadokliečių skundo A. Berežanskis teigė nė nematęs. Todėl nustebo, kad čia žmonės patys ėmėsi tvarkyti savo bėdas.
„Nuo sovietmečio likusi melioracija – kaip seni džinsai: lopai, lopai, kitoje vietoje plyšta. Tačiau viskas dėvisi, genda ir tokie dalykai“, – patikino pašnekovas.
O naujų melioracijos įrenginių rajono Savivaldybė tiesti neketina. Tam reikėtų itin didelių lėšų. Todėl lieka bandyti išsaugoti tai, kas vis dar yra po žeme.