Ilgą laiką apleistą, menininkų darbais dangstomą sovietmečio pasididžiavimą viešbutį Laisvės aikštėje verslininkai žada prikelti naujam gyvenimui.
Šansas centro liūdesiui
Po rekonstrukcijos dalis didžiulio pastato ir toliau tarnaus kaip viešbutis, o viršutiniuose aukštuose, iš kur atsiveria miesto panorama, bus įrengti butai. Viešbučio kieme numatyta trijų aukštų automobilių stovėjimo aikštelė, išsiskirsianti netradiciniais sprendiniais – vertikaliai apželdinta vijokliniais augalais.
Viešbučio „Panevėžys“ rekonstrukcijos projektą visuomenei rengiamasi pristatyti liepos 8-ąją.
Kol projektas dar nepatvirtintas, pastato savininkė – bendrovė Panevėžio statybos trestas vengia komentuoti kažkada garsiausio miesto simbolio atgimimą.
Gyvenimas padangėse
Projekte numatyta, kad pirmame viešbučio aukšte, kaip ir iki šiol, veiks maitinimo įstaigos, liks administracinės bei komercinės patalpos. Antro aukšto patalpos bus pritaikytos viešbučio poreikiams, o trečiame–septintame aukštuose projektuojami viešbučio numeriai. Tiesa, mažutėlius vieno kambario numerius pakeis vieno–trijų kambarių su vonios kambariu ir atskira virtuvės zona apartamentai.
Viršutiniai pastato aukštai – nuo aštunto iki keturiolikto – bus verčiami gyvenamaisiais būstais, į kuriuos bus patenkama nuo viešbučio atskirta laiptine bei liftu. Tiesa, tryliktas aukštas savo paskirties nekeis – jis ir liks techniniu aukštu. O rūsyje atsiras gyventojams skirti sandėliukai bei bendra dviračių saugykla.
„Kaip miesto centrui tokia aikštelė buvo per daug drastiškas sprendinys. Bet betono konstrukciją „apžaidus“ su apželdinimu, statinys tapo gerokai jaukesnis.“
A. Narkevičius
Visa pastato išvaizda pasikeis nežymiai.
Architektai jam parinko žemės tonus – pilkos ir smėlio spalvos fibrocemento plokštes bei akmens masės plyteles. Šviesiai pilkas dekoratyvinis tinkas taip pat bus derinamas su antracito spalvos langų rėmais. Dabartinių balkonų atitvarai projektuojami stikliniai.
Šalia viešbučio iš Respublikos gatvės pusės numatyta statyti daugiaaukštę 90-ies vietų automobilių stovėjimo aikštelę.
Dalis jos fasado bus apželdinta vijokliniais augalais.
Po rekonstrukcijos legendinis miesto simbolis pakeis ir savo paskirtį – apatiniuose aukštuose liks viešbutis, o viršutinius numatyta paversti gyvenamaisiais butais. P. Židonio nuotr.
Pramoninis įvaizdis netiko
Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus dizaino specialistas, Panevėžio architektų tarybos komisijos narys Arvydas Narkevičius teigė, kad rekonstruotas viešbučio pastatas turėtų nesunkiai įsilieti į atnaujinto miesto centro foną.
Pats pastatas, nors ir statytas sovietmečiu, pasak dizainerio, architektūriniu požiūriu yra pakankamai vykęs. Po rekonstrukcijos bus išlaikytos jo proporcijos, medžiagiškumas, tūrio skaidymas, spalvų gama.
Tačiau prie viešbučio projektuojamos automobilių aikštelės pirminiam variantui Architektų taryba nepritarė ir tik po esminių korekcijų projektas gavo „palaiminimą“.
„Kaip miesto centrui tokia aikštelė buvo per daug drastiškas sprendinys. Bet betono konstrukciją „apžaidus“ su apželdinimu, statinys tapo gerokai jaukesnis, įsiliejantis į bendrą aplinką. Nebeliko tos pramoninės architektūros įvaizdžio, koks buvo pirminiame variante. Galutinis variantas tenkino visus“, – sakė A. Narkevičius.
Jeigu iš visuomenės nebus pastabų, statytojai galės teikti paraišką statybos leidimui gauti.
Viešbučio ryškiausi pokyčiai numatyti nuo Respublikos gatvės pusės, kur iškils kelių aukštų automobilių stovėjimo aikštelė su vijokliais apželdintu fasadu.
Paskendo skolose
1973 metais pastatytam ir iki šiol rimtai nerekonstruotam pastatui jau ne pirmą kartą žadamas atgimimas.
Prieš daugiau kaip dešimtmetį taip pat buvo parengtas viešbučio rekonstrukcijos projektas, tačiau negavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos šalies bankai nesutiko kredituoti projekto. Todėl buvo sutvarkytas ir išnuomotas pirmasis viešbučio aukštas, o svečiams atviras tik penktasis. Kitos viešbučio patalpos liko užrakintos.
Tuomet skelbta, kad rekonstrukciją nutraukė mažas klientų skaičius ir ekonominė krizė.
Viešbutis „Panevėžys“ į PST rankas pateko 2015 metais. Iki tol dėl šio nekilnojamojo turto net aštuonis kartus rengtos varžytinės. Paskutinėse iš jų Panevėžio centro įžymybę bandyta parduoti kone perpus pigiau, nei siekė skolos.
Prieš penketą metų didžiuliu pastatu buvo susidomėję ir verslininkai iš Azijos. Jie svarstė čia įkurti rytietišką daugiafunkcį pramogų centrą – su SPA paslaugomis, azijietiška virtuve ir kitomis pramogomis. Tačiau užmojai ir liko užmojais.
Panevėžio centro garsenybei jau ne kartą žadėtas renesansas. Šįkart nueita toliausiai – visuomenei jau pristatomas rekonstrukcijos projektas. P. Židonio nuotraukos
Sovietmečio pažiba
Sovietmečiu su šiuo viešbučiu sieti dideli planai. Tai buvo vienas aukščiausių to meto Lietuvos viešbučių, kuriame galėjo apsistoti apie 300 turistų: jiems buvo paruošti 178 vienviečiai ir dviviečiai numeriai, iš jų 21-as – liukso.
Laisvės aikštės dangoraižio viršutiniame aukšte veikė 120 vietų restoranas, apie kurį sovietmečiu sklandė tikros legendos. Apačioje – kavinė, ryšių skyrius, kirpykla, suvenyrų parduotuvė. Šią Panevėžio įžymybę projektavo architektas Alfredas Paulauskas.
Naujam valstybiniam viešbučiui naudotos tuo metu pažangios monolitinės konstrukcijos. Apie Panevėžio dangoraižio statybų pradžią anksčiau „Sekundei“ yra pasakojęs ir 85-erių panevėžietis Stanislovas Juodikis.
Prieš tai Aukštaitijos sostinei pastatęs Juozo Miltinio dramos teatrą, jaunas Panevėžio parodomojo statybos tresto statybos darbų vadovas nesibaidė ir daugiaaukščio statinio.
Naujam objektui, pasak S. Juodikio, buvo parinkta teritorija dabartinės Laisvės aikštės kampe, kur pirmiausia teko nugriauti labai senus, prastos būklės kavinės ir parduotuvės pastatus. Jų vietoje 1968-ųjų gruodį dvi statybininkų pamainos dvi paras be poilsio liejo naujus statinio pamatus.
Lyjant į statybų aikštelę dieną ir naktį be paliovos važiavo betonvežiai iš Panevėžio gelžbetonio gamyklos. Buvo iškasta 4 m gylio duobė. Šiems darbams sunaudotos 88 tonos geležies armatūros ir 650 kub. m betono.
Viešbučio išorę statybininkai tinkavo sumaltomis „Ekrano“ gamyklos stiklo duženomis. Jų likdavo pagaminus brokuotus televizorių kineskopus.
Puošybai naudoti iš Uralo atvežti balto marmuro grūdeliai ir kitos unikalios apdailos medžiagos. Prie viešbučio statybos prisidėjo didžioji dalis miesto įmonių. Metalo gaminių gamyklos darbininkai paruošė nikeliuotas detales interjerui, buitinio gyventojų aptarnavimo kombinatas pagamino kai kuriuos nestandartinius baldus. Baldų kombinatas – gausybę veidrodžių, kurių įrengtose gyvenamosiose patalpose buvo net po du. Suvenyrų gamybos įmonė „Tulpė“ gamino nestandartinius šviestuvus restoranui. Elektrotechnikos gamykla paruošė signalizacijos skydelius. Linų kombinatas audė užuolaidas, o Jonavos baldų kombinatas sukūrė nestandartinius faneruotus gaminius modernių kambarių apdailai.
Laisvės aikštėje 1972-aisiais iškilus daugiaaukščiam viešbučiui, baigėsi ir Panevėžio vandens bokšto Aldonos gatvėje gyvavimo era. Už viešbutį mažesnis bokštas nebegalėjo aprūpinti vandeniu ir šis panevėžiečiams pradėtas pumpuoti kitais būdais.