Panevėžio architektai tvirtina, kad po dvejų metų Aukštaitijos sostinė atrodys visai kitaip. Itin suaktyvėjo naujų parduotuvių, prekybos centrų ir kitų verslo objektų projektavimas.
Netrukus Panevėžyje turėtų būti pradėtas statyti dar vienas prekybos centras. Vieno aukšto, daugiau nei pusantro tūkstančio kvadratinių metrų ploto ir iki 8 metrų aukščio suprojektuotas pastatas turėtų atsirasti Nemuno gatvėje, netoli prekybos centro „Čia Market“.
Naujame statinyje įsikurs jau dešimtoji prekybos tinklo „Norfa“ parduotuvė. Tame pačiame pastate taip pat veiks nedidelės smulkių buitinių prekių, gėlių ir kitokios parduotuvės.
Kol kas daugiau nei 3000 kv. m sklype vyksta tik parengiamieji statybos darbai.
„Šiuo metu dar anksti komentuoti minimo prekybos centro galimas statybas, specifikaciją ar atidarymo laiką. Apie tai informuosime visuomenę ir žiniasklaidą atskiru pranešimu“, – teigė „Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis.
Dabar, anot jo, Lietuvoje veikia 141 „Norfos“ prekybos tinklo parduotuvė. Jų plėtrą lemia gyventojų perkamoji galia, prekybos centrų koncentracija konkrečioje vietoje, taip pat įmonės techninės galimybės plėstis būtent toje vietoje: tinkamo pastato parduotuvei ar sklypo turėjimas, kitos priežastys.
Privalo viešintis
„Norfa“ ne vienintelis prekybos tinklas, matantis plėtros galimybes Panevėžyje. Savivaldybė yra gavusi projektinius pasiūlymus dėl naujos „Lidl“ parduotuvės Smėlynės gatvėje ties sankirta su S. Kerbedžio gatve, kur jau yra „Norfa“ bei „Maxima“. O naujas „Iki“ prekybos centras turėtų atsirasti ties J. Tilvyčio ir V. Alanto gatvių žiedine sankryža.
„2016 metais patvirtinto bendrojo miesto plano nuostatos neleidžia centrinėje miesto zonoje, kuri apima teritoriją nuo Aukštaičių gatvės iki Nemuno ir S. Kerbedžio gatvių, statyti didesnių nei 1000 kv. m ploto prekybos centrų. Šioje vietoje yra skatinama smulkioji prekyba. Todėl didieji konkurentai pagal savo galimybes ir pačių atliktus poreikio tyrimus gali kurtis miesto pakraščiuose“, – aiškino Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja Daiva Gasiūnienė.
Nuo šių metų vasaros, anot jos, visi verslo objektų projektai yra privalomi viešinti, kad žmonės galėtų žinoti, kas kuriasi šalia jų gyvenamosios vietos. O dokumentacijos ruošimas iki statybų, pasak vedėjos, trunka gana ilgai, tad nėra ko būgštauti, jog Panevėžyje be gyventojų žinios ims dygti nauji statiniai.
Verslas bunda
Tačiau statybų proveržis mieste, D. Gasiūnienės nuomone, pastaruoju metu itin jaučiamas. 2020 metais, anot jos, Panevėžys bus tikrai kitoks.
„Kadangi projektavimas užtrunka, tik po poros metų pamatysime, kas yra porą pastarųjų metų projektuojama“, – žadėjo architektė.
Itin daug naujų parduotuvėlių ar kitų verslo objektų turėtų atsirasti Panevėžio centre. Prasidės greitojo maisto užkandinės statyba Elektros gatvėje, kur apsipirkti bus galima neišlipus iš automobilio. Viršutiniuose šio pastato aukštuose planuojama nuomoti administracines patalpas. Komercinės ir gyvenamosios paskirties patalpos turėtų atsirasti Laisvės a. 3 ir 2. Čia statyba jau po truputį juda.
Vietoje nestovi ir buvusioje „Semos“ gamykloje parengtas gyvenamojo kvartalo projektas.
Įdomios architektūros parduotuvę, D. Gasiūnienės duomenimis, planuojama statyti Smėlynės gatvėje prie pat geležinkelio pervažos, tuščiame sklype, kur dar neseniai sudegė apleistas gyvenamasis namas.
„Turėtų atsirasti tikrai daug smulkių verslo objektų“, – patikino architektė.
Ateityje turėtų pasikeisti ir J. Basanavičiaus gatvė. Čia planuojama moderniais pastatais pakeisti miesto centro nepuošiančius senus medinius gyvenamuosius namus.
Naujas kvartalas turėtų iškilti netoli Nepriklausomybės aikštės, gyvenamųjų namų teritorijoje prie rusų kapinių.
Užbėgdamas įvykiams už akių Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus pirmininkas A. Narkevičius nuo kitų metų pavasario siūlo miestiečiams apsišarvuoti kantrybe. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Pavasarį laukia chaosas
Būsimos „Norfos“ projekto Nemuno gatvėje pristatymo gruodžio 3-iąją laukia ir Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus ekspertai. Didieji prekybos centrai, pasak organizacijos pirmininko Panevėžyje Arvydo Narkevičiaus, sunkiai pasiduoda vietinių architektų siūlymams. Stengiamasi, kad verslininkai bent urbanistiniu požiūriu atsižvelgtų į architektų rekomendacijas.
„Užsienio investuotojas „Lidl“ iš viso turi savo stilistiką ir nepasiduoda vietos architektų rekomendacijoms. Gerai bent tiek, kad atsižvelgia į vietos specifiką ir neatsuka parduotuvės ūkinės dalies į gatvę“, – sakė pašnekovas.
Su „Norfa“, anot jo, susikalbėti šiek tiek lengviau. Šio tinklo parduotuvė Panevėžyje, Vasario 16-osios gatvėje, pasak pirmininko, puikus pavyzdys, kaip pagyvinti gyvenamojo kvartalo aplinką ir jos nesudarkyti.
Apskritai, pasak A. Narkevičiaus, dėl verslo statybų gausos netrukus panevėžiečiai turėtų pasijusti lyg chaose. Pastaraisiais metais, anot jo, projektų tikrai padaugėjo, tik kol jie popieriuje, didelio sujudimo nesimato. Bet pavasarį esą žemė bus pradėta kasti ne viename miesto kampe.
„Viskas vyktų dar greičiau, jei projektams būtų tinkamas finansavimas. Kai kurios iniciatyvos, kaip buvęs konservų fabriko atgaivinimas, dėl to tikrai judėtų greičiau“, – teigė A. Narkevičius.
Žiūrėdamas į ateitį architektas sako, kad Panevėžys keičiasi į gerąją pusę. Iki 2020 metų, pasak pašnekovo, mūsų miestas bus ne tik pramonės zona, bet taps ir unikalia vieta gyventi tiek jaunam, tiek senam žmogui. Laisvalaikio ir kultūros galimybes turėtų išplėsti Skaistakalnio, Kultūros ir poilsio parkų projektai, S. Eidrigevičiaus menų centras.