Panevėžyje prieš imantis rekonstruoti Laisvės aikštę pradėti archeologiniai kasinėjimai atvėrė senojo miesto istorijos žymes. Darbą dar tik įpusėję archeologai priešais miesto Savivaldybės pagrindinį įėjimą 1,05 m gylyje atkasė grindinį, siekiantį dar 18 amžių. Jis išklotas netaisyklingos formos lauko akmenimis, surištais smulkiais, mažais akmenukais. Grindinio plyšiuose archeologai aptiko ir daugiau žinučių iš praeities – 17–18 amžių siekiančių keramikos dirbinių šukių bei 1730 metų carinę monetą – vieną polušką – smulkų to meto pinigą.
Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologo Dovilo Petrulio teigimu, aikštės tyrinėjimo darbai tik įpusėjo – archeologai tikisi sulaukti dar įdomesnių žinučių iš tolimos praeities.
Anot miesto Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės, bus ieškoma būdų ir galimybių, kaip senojo grindinio fragmentą atidengti ir palikti kaip modernios Laisvės aikštės akcentą. Architektės teigimu, šis klausimas aptartas ir su rangovais.
„Kol kas reikia sulaukti archeologinių tyrinėjimų pabaigos. Neatmetama, kad toliau kasinėjant aikštę gali atsiskleisti ir dar kitų įdomių dalykų“, – sako D. Gasiūnienė.
Didžiausia traukos vieta Panevėžyje – Laisvės aikštė – neabejotinai yra vienas įdomiausių objektų miesto istorijos pėdsakais sekantiems archeologams.
Ilgą laiką ji buvo miesto ekonominiu centru: čia šurmuliuodavo turgūs, į kuriuos suvažiuodavo ūkininkai iš visos apskrities, aplink stovėjo smuklės.
Panevėžyje turgūs šeštadieniais ir sekmadieniais nebuvo rengiami, nes tai buvo lietuvių ir žydų šventinės dienos – taip buvo atsižvelgiama į mieste vyraujančias tautines bendruomenes ir jų religinius įsitikinimus.
Visą straipsnį skaitykite gegužės 23 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje.