Kūryba, anot jaunųjų kūrėjų, ne tik skambūs žodžiai. Tai žmogiškojo bendravimo būdas: juk kurti norisi, kai jaučiame daug galimybių ir norime jas parodyti kitiems.
Agnė Ulbikaitė (8 kl.)
„Esu kaip bevardis monstras, kuris ieško savo vardo. Tik įdomu, kai turėsiu vardą, ar liks kažkas, kas mane juo vadins?“
Suoliukas
Šalta šį rudenį.
Susigūžė vargana medinė širdelė.
Didelė ji – kviečianti.
Deja, niekas nemato.
Tuksi to vienintelio
Suoliuko viduje.
* * *
Baltą rytą pūpso pusnys
Galvas iškišusios.
Tartum norėtų pamatyti pasaulį,
Plūduriuojančius debesis,
Kurie ieško sau vietos.
Audrius Šiaučiūnas (6 kl.)
„Man svarbi kūryba tuo, kad galiu sužinoti, koks aš esu iš tikrųjų viduje. Aš kuriu, nes tokiu būdu galiu išreikšti savo mintis, jausmus. Man dar labai patinka skaityti knygas ir žiūrėti fantastinius filmus.“
* * *
Saulė įbrido
Į kvepiančią arbatą.
Jau eilėraštis.
* * *
Triukšmas už durų.
Žodžiai išsibarstė.
Kur dingo tyla?
* * *
Tuksena geniai.
Džiugiai švilpauja vėjas.
Jaučiuosi laisvas.
* * *
Už lango balos.
Stiklu rieda ašaros.
Knyga rankose.
* * *
Čirškauja zylė.
Sveikina pavasarį.
Kupinas jausmų.
* * *
Saulės spindulys
Suvirpina man širdį.
Pavasarėja.
Aistė Družaitė (7 kl.)
„Man kūryba nėra vien tik skambūs ar vaizdingi žodžiai. Tai lyg pasivaikščiojimas, kurio metu ne tik galiu geriau pažinti save, bet ir pamatyti visai kitokį pasaulį. Pavyzdžiui, kai pažiūri į medį, matai tik medį. Bet gal tai miško karalius su neįprasto, milžiniško dydžio karūna? O gal jo šakos, visos kaip sesės, nuolat žaidžiančios su vėju? O lapai… Gal tai laiškai vėjui? Tai man ir yra kūryba, kai pažvelgęs į medį matai daug daugiau nei tik krūvą šakų vienoje vietoje.“
* * *
Debesys stebi.
Klevo lapas supasi.
Tiksi laikrodis.
* * *
Pešasi snaigės.
Augančios pusnys laukia
Saulutės žvilgsnio.
* * *
Užmigo giedra.
Verkia niūrūs debesys.
Išskleistas skėtis.
* * *
Supyko vėjas,
Įsiaudrino žaibai.
Peršlapęs žvirblis.
* * *
Šnabžda vėjelis.
Atsimerkia žibutė.
Atsargūs žingsniai.
* * *
Sukasi snaigės
Apšerkšniję blakstienos.
Slidūs takeliai.
Nedas Mikalauskas (7 kl.)
„Mano pomėgiai yra žaisti kompiuterinius žaidimus, sportuoti, kurti dainas. Bet svarbiausia man gyvenime – nebūti vienišam, todėl mėgstu būti su draugais. Eilėraščius rašau, nes noriu rasti save.“
Viskas įmanoma
Nepasiduok! Kovok iki galo!
Dar bus tų finalų,
Jei stengsies ir tikėsi,
O ne atsipūtęs sėdėsi.
Viskas įmanoma, jei tik tiki,
Eime su manim, ar tu čia lieki?
Gali būti kuo tik nori,
Tik elkis padoriai.
Žmonės kuo nori, tuo būna.
Kartais nugarą atsuka fortūna.
Bet jie kovoja, nepasiduoda.
Visą širdį svajonei atiduoda.
Kuriuo keliu pasuksi, pats nuspręsk.
Aš siūlau – viską atlaikyk ir sunkumus iškęsk.
Jei daug pastangų įdėsi,
Ne tik pats laimingas būsi, ir kitiems padėsi.
Bet svarbiausia,– būk Žmogus.
Gyvenimas sunkus ar patogus,
Priklausys tik nuo tavęs.
Gerbk kitus ir nepamiršk savęs.