Skaitytojo pasiūlyta tema
Artėjant Vėlinėms skubama tvarkyti amžinojo poilsio vietas, tačiau į užmarštį grimzta ne tik senosios kapavietės, bet ir pripažintos kultūros paveldo objektais.
Panevėžio rajone, Raguvos girios pakrašty besiglaudžiantys sukilėlių kapai atrodo kaip pasityčiojimas iš istorijos: baigiantis pūti stogastulpis paramstytas kartimis, o ant supuvusios tvorelės užklota Lietuvos vėliava sunkiai beprimena Trispalvę.
Panevėžio rajone gyvenantis Pranas, prieš kelias dienas užklydęs į netoli Maženių kaimo, Raguvos girios pakraštyje stūksančius sukilėlių kapelius, pasibaisėjo – pirmą kartą matęs tokią nepagarbą istorijai ir tiems, kurie paaukojo gyvybes dėl Lietuvos. Prieš kelis dešimtmečius statytas medinis stogastulpis baigia sutrešti, kad nenuvirstų, jis paramstytas kartimis. Tačiau labiausiai panevėžietį apstulbino kitas vaizdas – ant supuvusios tvorelės „padžiauta“ Lietuvos vėliava nuo lietaus, vėjo ir saulės virtusi sunkiai atpažįstamu skuduru.
Kaip pasakojo Pranas, jis pats kilęs iš šių kraštų, lankęs tuomet dar aštuonmetę Maženių mokyklą. Jį traukia pasivaikščioti vaikystės takais. Tačiau prieš kelias dienas apsilankymas rudenėjančiame kaime paliko labai slogius įspūdžius.
„Net negalėjau patikėti tuo, ką matau. Pamenu, kaip prieš gerą dešimtmetį buvo minimas kažkoks jubiliejus, Panevėžio rajono valdžia net kelią iki sukilėlių kapinaičių sutvarkė, o dabar viskas baigia sunykti. Dar po dešimtmečio tikriausiai nebeliks nė žymės, kad tai buvęs svarbus mūsų istorijos puslapis“, – mano Pranas.
Užsieniečiams geriau nematyti
Sukilėlių kapinaitės netoli Maženių atsirado po 1863-iųjų sukilimo prieš caro valdžią. Yra išlikę informacijos, kad netoli Maženių įvyko net keli susirėmimai su carinės Rusijos kariuomene. Tarp žuvusiųjų, kaip pasakojo senieji kaimo gyventojai, buvę ir septyni kunigai. Žuvusieji buvo palaidoti Raguvos miško pakraštyje. Sovietmečiu, 1971 m., čia pastatytas trijų stulpų stogastulpis, kapinaitės aptvertos medine tvorele.
„Tai Lietuvos istorijos paminklas, tačiau jo būklė apverktina. Koplytstulpis pasviręs, nuo griūties jį saugo atremti pagaliai. Ant supuvusios kapo tvorelės palikta niekam nereikalinga lietaus nudrengta išblukusi mūsų šalies vėliava. Dėl Trispalvės ne vienas nukentėjo, paaukojo savo gyvybę, buvo ištremtas į Sibirą, dėl jos kovojo mūsų sukilėliai ir partizanai“, – panevėžiečiui nesuvokiama tokia nepagarba istorijai.
Anot Prano, sukilėlių kapus lanko ne tik Lietuvos žygeiviai – jis pats yra sutikęs svečių iš užsienio, besidominčių Lietuvos istorijos paminklais. Jei jie dabar užsuktų į Raguvos girios pakraštį, rajono Savivaldybės atstovai turėtų raudonuoti iš gėdos.
„Turi būti gėda, kad taip neprižiūrime savo paveldo. Jau ne vieno žmogaus ar bendruomenės jėgoms jį sutvarkyti. Neužteks vien sugrėbti lapus. Reikia naujos tvorelės, taip pat rekonstruoti koplytstulpį“, – vardijo Pranas.
Tikrina kapinaites
Kultūros paveldo objektais Panevėžio rajone besirūpinantis rajono Savivaldybės specialistas Skirmantas Vertelka teigė, kad kaip tik šiomis dienomis su komisija lankomos kapavietės ir vertinama jų būklė. Kiekvienoje seniūnijoje yra veikiančių, riboto laidojimo ir neveikiančių kapinaičių. Šalia jų – ir sukilėlių, partizanų ar karių kapinaitės. Amžinojo poilsio vietų priežiūra rūpinasi pačios seniūnijos – jų užduotis yra pasirūpinti atliekų išvežimu, nupjauti žolę. Vidutiniškai vienoje seniūnijoje yra apie šešetą veikiančių kapinaičių, dar tiek pat ar net daugiau – neveikiančių ar riboto laidojimo.
„Geriausiai prižiūrimos veikiančios kapinaitės. Seniūnijos išties labai rūpinasi kapinėmis, gal ne visada spėjama išvežti šiukšlių, bet čia labiau organizaciniai dalykai“, – teigė S. Vertelka.
Paveldui trūksta pinigų
Kiek kitaip yra dėl kultūros paveldo objektais pripažintų kapinaičių. Paprastai jų priežiūrai reikalingos didesnės investicijos ir jomis rūpinasi pati Panevėžio rajono savivaldybė. Pasak specialisto, tokių kapinaičių taip pat nemažai ir ne visada spėjama jas sužiūrėti.
„Esame gavę prašymą tvarkyti sukilėlių kapinaites prie Raguvėlės. Bandysime ir jas įtraukti į kultūros paveldo objektų sąrašą. O apie šias kapinaites Raguvos miške nesame girdėję kažkokių pastebėjimų, bet nuvyksime pasižiūrėti“, – pažadėjo paveldosaugos specialistas.
Anot S. Vertelkos, gyventojai gali kreiptis į Panevėžio rajono savivaldybę ir pranešti apie opias ir dėmesio reikalaujančias vietas. Tačiau pati Savivaldybė negali užsiimti naujų koplytstulpių statybomis – tik rūpintis jų priežiūra.
„Nėra taip, kad nesirūpintume savanorių, karių, partizanų kapinaitėmis. Rodome tikrai didelį dėmesį, bet kaip ir visur, galimybes riboja finansai. Tačiau žinant problemą galima numatyti tam reikalingas lėšas kitų metų biudžete ir sutvarkyti“, – greito darbo nežada S. Vertelka.
