Vienas įdomiausių Panevėžio paveldo objektų – šešis dešimtmečius nebeveikiančios senosios miesto kapinės virto dar vienu taikiniu miesto Savivaldybės ir Kultūros paveldo departamento kare.
Užpilta gyventojų raginimais istorinėse kapinėse laidoti bent urnas ir įrengti kolumbariumą, Savivaldybė prašo paveldosaugininkų leisti pakeisti šios amžinos poilsio vietos statusą iš neveikiančių kapinaičių į riboto laidojimo. Paveldo sargų atsakymuose iškeliamos sąlygos jai atrodo neįveikiamos. Kol dvi institucijos sukasi biurokratijos verpete, seniausias Panevėžio kapines naikina laikas ir vandalai.
Paveržia šabakštynai
Kiekvieną pavasarį smulkiažiedžių mėlynų gėlių jūroje paskęstančios Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinės, panevėžiečiams labiau žinomos senųjų vardu, yra pats tikriausias istorijos paminklas, vertas ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesio.
Samanų okupuojamos kapvietės mena kelis amžius. Čia – ištisas Panevėžio ir tautos panteonas. Jame palaidoti 1863-iųjų sukilimo, Nepriklausomybės kovų dalyviai, knygnešiai, Panevėžio kultūros pamatus kloję garsūs žmonės. Per ilgą laiką muziejumi po atviru dangumi tapusiose kapinėse nustota laidoti 1960-aisiais. Tuomet joms suteiktas neveikiančių statusas, o 1993-aisiais – įtrauktos į Kultūros vertybių registrą.
Panevėžiečiai visuomenininkai jau dešimtmetį atakuoja Savivaldybę raginimais istorines kapinaites ištraukti iš užmaršties vėl leidžiant jose laidoti.
„Jei liks dabartinis neveikiančių kapinių statusas, po 10–15 metų jos pavirs šabakštynu: auga medžiai, siaučia metalo laužo supirkėjai, betoniniai paminklai griūva“, – susirūpinęs Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos klebonas Romualdas Zdanys.
Į senąsias kapinaites retkarčiais užsuka Savivaldybės įmonės „Panevėžio specialusis autotransportas“ valytojai, parapija su vietos gyventojų bendruomene keletą kartų per metus surengia talkas.
Pasak dvasininko, kad kultūros paveldo vertybė būtų prižiūrima taip, kaip derėtų, savanorių pastangų nepakanka.
„Reikia sprendimų, kas su jomis bus daroma toliau“, – sako R. Zdanys.
Seno ir naujo derinys
Prieš keletą mėnesių parapija ir bendruomenė kreipėsi į Savivaldybę siūlydamos šiose kapinaitėse įrengti kolumbariumą. Žmonėms atrašyta, jog kol kas miestui nėra poreikio statyti dar vieną. Dabartinis, įrengtas Šilaičių kapinėse, dar patenkina gyventojų poreikius, o ateityje klausimas bus sprendžiamas pagal teisės aktų nuostatas.
„Jei atsirastų galimybė laidoti urnas, būtų pastatytas kolumbariumas, dabar merdinčios kapinės sulauktų daugiau dėmesio. Net seniausių pasaulio miestų saugotinose vietose architektai randa, kaip suderinti sena su nauju. Romos centre, šalia seniausių, viduramžius siekiančių kapinių geba įkomponuoti naujus elementus. Čia tik protingo ir kūrybingo architekto klausimas“, – įsitikinęs R. Zdanys.
Į Kultūros vertybių registrą įtrauktos kapinaitės, pasakojančios ištisą Panevėžio istoriją, D. Gasiūnienės nuomone, galėtų netgi tapti turizmo objektu. „Sekundės“ archyvo nuotr.
Įdomios ir turistams
Savivaldybės atstovai tvirtina palaikantys gyventojų siūlymą. Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjos Daivos Gasiūnienės teigimu, neveikiančių kapinių statusą pakeitus į riboto laidojimo, atsivertų galimybė urnas laidoti jau esamose kapvietėse ir galbūt ateityje čia pastatyti kolumbariumą. Unikalios, į Kultūros vertybių registrą įtrauktos kapinaitės, pasakojančios ištisą Panevėžio istoriją, vedėjos nuomone, galėtų netgi tapti turizmo objektu.
Kad Savivaldybės taryba priimtų sprendimą dėl kapinių statuso pakeitimo, reikalingas Visuomenės sveikatos centro ir Kultūros paveldo departamento pritarimas.
Pasak D. Gasiūnienės, higienistai tokį leidimą jau davę, bet su paveldosaugininkais Savivaldybė susirašinėja jau bemaž metus. Pastarieji neprieštarauja, kad šeimos kapvietėse būtų leidžiama laidoti kremuotus palaikus, bet paveldo sergėtojų iškeltos sąlygos Savivaldybei neįveikiamos.
Nesuprato, ko prašo
Savivaldybei departamentas pareiškė, kad esama kapinių žemės sklypo naudojimo paskirtis ir būdas neatitinka reikalavimų.
Panevėžiečiai puolė vykdyti paveldo sergėtojų reikalavimo paskirtį keisti į konservacinę, kol, surinkus dokumentus, paaiškėjo, kad paprašyta neįmanomo. Dar 2016-aisiais Savivaldybė patvirtinusi šios teritorijos detalųjį planą. Įdomiausia, kad dokumentas buvo suderintas su tais pačiais paveldosaugininkais. Jie neprieštaravo, kad kapinės būtų bendro naudojimo, o jų teritorija – „kitos paskirties žemė“.
Maža to, planas parengtas pasinaudojus europine parama, o tai reiškia, pasak D. Gasiūnienės, kad bent penkerius metus negali būti keičiamas.
„Savivaldybė vėl rašo paveldosaugininkams, ką jie ir taip žinojo. Gauname atsakymą, kad gal ir nebūtina ta konservacinė paskirtis, bet turime Tarybos sprendimo projektą dėl kapinių statuso pakeitimo suderinti su departamentu. Nesu girdėjusi, kad savivaldybių tarybų sprendimų projektus privaloma derinti su kitomis institucijomis“, – stebėjosi miesto vyriausioji architektė.
Šiuo metu Savivaldybė vėl laukia paveldosaugininkų atsakymo. D. Gasiūnienės teigimu, susirašinėjimas įsisiūbavęs net ne dėl esminio reikalo. Anot jos, pakeisti senųjų kapinaičių statusui tinka ir konservacinė, ir bendroji sklypo paskirtis.
„Atrodytų, visi palaiko idėją tose kapinaitėse leisti laidoti urnas, bet kažkodėl ji susidūrė su barjerais. Vietoje to, kad greičiau pasiektume rezultatą, tarp dviejų institucijų vyksta susirašinėjimai“, – stebėjosi D. Gasiūnienė.
Eina aukščiau
Paveldosaugininkų ir Savivaldybės specialistų bendravimas peržengė vien jų kabinetų ribas.
Panevėžio valdžia dėl nesusišnekėjimo su Kultūros paveldo departamentu kreipėsi į Kultūros ministeriją ir į Valstybinę kultūros paveldo komisiją.
„Buvo truputį keista, kad mūsų raštą ministerija persiuntė vėl to paties departamento direktorei“, – Panevėžio meras Rytis Račkauskas pripažįsta kol kas palaikymo nesulaukęs.
Mero teigimu, Savivaldybė jaučiasi taip, tarsi tyčia paveldosaugininkai jai darytų kliūtis.
„Kai vienas sąlygas įvykdom, kaip toje pasakoje, atsiranda nauja užduotis sunešioti dar vienas kurpaites“, – piktinasi R. Račkauskas.
Šv. apaštalų Petro ir Povilo parapijos kapinės, panevėžiečiams labiau žinomos senųjų vardu, yra pats tikriausias istorijos paminklas, vertas ne tik vietinių, bet ir turistų dėmesio. V. Bulaičio nuotr.
Įžvelgia politinį šleifą
Meras prasitaria įtariantis, kad po tokiu susirašinėjimo maratonu gali slypėti ne paveldo sargų siekis apsaugoti istorines kapinaites, bet kiti motyvai. Departamento Panevėžio padaliniui vadovauja aktyvios miesto Tarybos opozicijos narės Gemos Umbrasienės sutuoktinis Arūnas Umbrasas.
„Esu net departamento direktorei Dianai Varnaitei išsakęs nuogąstavimus, kad beveik visi Savivaldybės projektai blokuojami departamento Panevėžio padalinio vadovo ir tokie veiksmai gali būti politiškai motyvuoti. Bet, ko gero, nebuvau išgirstas“, – sako R. Račkauskas.
Jo nuomone, pakeistas kapinių statusas būtų savotiškas įrankis, neleisiantis istorinei vietai nugrimzti užmarštin.
„Kapinės, kuriose yra laidojama, visada labiau prižiūrimos nei neveikiančios. Kita vertus, kodėl gi žmonėms, ten turintiems šeimos kapvietes, negalima jose laidoti savo artimųjų? O tam tereikia departamento pritarimo pakeisti kapinių paskirtį“ – sako R. Račkauskas.
Ką turi atlikti Panevėžio savivaldybė, kad kapinaitėse galėtų būti laidojamos urnos, Kultūros paveldo departamentas atsakymo nepateikė. Jo vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene Dovilės Bielevičiūtės teigimu, situaciją geriausiai galintis komentuoti Panevėžio padalinio vadovas Arūnas Umbrasas vakar buvo išvykęs į komandiruotę ir jai pačiai nesisekė kolegai prisiskambinti mobiliuoju telefonu.