Nuo seno įprasta, kad mažiausiai dvylikos patiekalų Kūčių vakarienę ruošia mamos ir močiutės. Visgi užimtų žmonių visuomenėje populiarėja ir nauja paslauga – panevėžiečiai valgyti Kūčių renkasi nebe namuose.
Populiarėjant tendencijai Kūčias užsisakyti restoranuose, etnologai atkreipia dėmesį, jog Kūčios ne pramoga, ne šiaip šeimos šventė, o apeiga, kurios neatskiriama dalis – vakarienės ruošimas.
Šventinės Kūčių vakarienės dviem į namus kaina Panevėžio kavinėse ir restoranuose prasideda nuo septynių dešimčių eurų.
„Vis dar gajus stereotipas, kad Kūčių vakarienė būtinai turi būti aplaistyta mamos prakaitu.“
D. Remeikaitė
Tokia suma panevėžiečių negąsdina. Daugelis restoranų taip apkrauti, jog užsakymų net nebepriima.
Jų klientai – ne tik vieniši senoliai, nebeturintys sveikatos ruošti silkės pataluose ir kepti kūčiukų, bet ir jauni žmonės, kitaip vertinantys savo laiką.
Pasak restorano „Karčema ružava“ direktorės Lauros Mackevičienės, jau prieš savaitę nuspręsta nepriimti naujų užsakymų, nors poreikis tikrai didžiulis.
„Idėja pasiūlyti žmonėms paruošti Kūčių stalą gimė dar per karantiną ir kasmet tokia paslauga populiarėja. Ar šįmet ruošime Kūčių stalą, klientai pradėjo teirautis dar prieš gerą mėnesį, kai net nebuvome apgalvoję, ar siūlysime tokią paslaugą. Patys klientai spaudė. Kai tik oficialiai pranešėme, kad Kūčių stalą ruošime, kone per savaitę užsipildė visi užsakymai“, – pasakojo L. Mackevičienė.
Vis daugiau panevėžiečių, užuot visą dieną stovėję prie puodų, Kūčioms dvylika patiekalų užsisako iš restoranų ar netgi juose leidžia tą magišką vakarą.
Dovana tėvams
Restorano direktorės pastebėjimu, dažniausiai virtuvėje sukiotis nenori jauni ir itin veiklūs žmonės. Ne ką mažiau atvejų, kai užsienyje ar kituose Lietuvos didmiesčiuose gyvenantys vaikai, per Kūčias negalintys aplankyti tėvų, jiems tiesiog dovanoja tokią vakarienę.
Kūčių vakarienė dviem žmonėms kainuoja 75 eurus, 4 asmenims – 143, o šešiems – 200 eurų. Klientams siūloma dvylika tradicinių patiekalų: avinžirnių humusas, keptas karpis, žuvies pyragas, virtinukai, kūčiukai bei kiti, pasirinkti galima silkės pagardus ir salotas.
„Nors vienam asmeniui vakarienės neruošiame, bet vienai moteriai padarėme išimtį. Ji sunkiai vaikšto, negali net išeiti iš namų, gyvena viena. O kad šventės būtų kiek šviesesnės, jai paruošėme ir staigmeną nuo kolektyvo“, – kalbėjo „Karčemos ružavos“ savininkė.
Panevėžiečiai prašo paruošti ne tik Kūčių, bet ir Kalėdų stalą, tačiau šią dieną restoranas nusprendė nedirbti.
Stalo karaliai sušiai
Panevėžiečiai Kūčių vakarienei renkasi ne tik tradicinius įprastus valgius. Tokį vakarą ant stalo greta lietuviškų patiekalų jau rikiuojasi ir svetimos virtuvės gaminiai.
Sušių baro „Mai Sushi“ direktorė Sandra Malčiauskienė sako, kad Kūčių išvakarės jiems – pats darbymetis.
„Tikrai nemažai žmonių Kūčių stalui užsisako sušių. Bet darbuotojų yra tiek, kiek yra, o galimybės vienai dienai pasisamdyti sušių meistrą nėra. Sušius reikia mokėti daryti, privalu mokėti ir mūsų meniu. Tad daugiau užsakymų priimti nepajėgiama, Kūčių dieną jau dirbame tik su išankstiniais užsakymais“, – pasakojo L. Malčiauskienė.
Jos teigimu, ko nors specialaus Kūčioms negaminama – klientai renkasi iš jau siūlomų rinkinių arba juos susideda patys. Stereotipas, anot pašnekovės, kad sušius dažniausiai renkasi tik jaunimas. Labai didelę klientų dalį sudaro vyresnio amžiaus žmonės, net senjorai.
„Bet taip yra per kiekvienas Kūčias. Tikrai negalėčiau sakyti, kad sušių Kūčioms užsisako tik jaunimas. Ne visi pasipasakoja, bet nemaža dalis sušių užsako anūkams, kurie juos itin mėgsta“, – sakė L. Malčiauskienė.
Kūčios įrašytos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą kaip saugotina tradicija. G. Kartano nuotr.
Kūčios restorane
Viešbučio „Romantic“ restoranas „Déjà vu“ panevėžiečiams jau antrus metus rengia Kūčių vakarienę pačiame restorane. Toks vakaras vienam asmeniui kainuos 55 eurus, vaikui iki dvylikos metų – 25 eurus.
„Vienais metais ir mes siūlėme maistą Kūčioms išsinešti, išties buvo daug užsakymų, bet dar daugiau vargo, kai reikėjo viską supakuoti. Kūčių vakarienės negali gerai padaryti išsinešti. Šaltus patiekalus – taip, bet ant Kūčių stalo yra ir daug karštųjų: bulvių su kanapėmis, virtinukų su grybais. Žmogus turi gauti kokybišką maistą, o kai jį reikia iš naujo šildyti, jau ne tas, tad šiemet visai atsisakėme ruošti Kūčių patiekalus į namus“, – pasakojo „Romantic“ generalinė direktorė Dalia Remeikaitė.
Per pačiame restorane rengiamą Kūčių vakarienę taip pat laužiamas kalėdaitis, pasimeldžiama, laikomasi archajiškų tradicijų, o ant stalo – tradiciniai dvylika patiekalų.
Pasak D. Remeikaitės, pernai tokią Kūčių vakarienę restorane išbandė per keturios dešimtys panevėžiečių, dalis jų planuoja sugrįžti ir šiemet.
„Vis dar gajus stereotipas, kad Kūčių vakarienė būtinai turi būti aplaistyta mamos prakaitu. O gal geriau padaryti šventę mamai? Kad ji visą dieną ne prie puodų stovėtų, o paskui atėjus vakarui iš nuovargio jau net nebenorėtų švęsti, bet pakviesti ją Kūčių švęsti į restoraną, kur galėtų apsivilkti gražiausią savo suknutę, pasipuoštų“, – kalbėjo D. Remeikaitė.
Ji įsitikinusi, kad tokios Kūčių vakarienės ilgainiui taps tradicija. Kūčių patiekalų ruošimas pareikalauja labai daug laiko, kurio dabar taip trūksta.
„Juk nuo to, kur bus švenčiama Kūčių vakarienė, tradicijos tikrai nesikeis. Bet pasirinkus vakarienę restorane nebereikės vargti prie silkių, liks tik mėgautis vakaru“, – mano verslininkė.
Išsižadėdami sau darome meškos paslaugą
Etnologė
Bėda ta, kad nebesuvokiame, jog Kūčios yra ne pramoga, ne šiaip šeimos šventė, o apeiga, kuri turi savo tūkstantmetes tradicijas, perduodama iš kartos į kartą. Viena iš tos apeigos neatskiriamų dalių yra apeiginės vakarienės ruošimas.
Vakarienė turi būti šeimos rate, nes į ją kviečiami ir mirusieji. Tai labai intymi vakarienė su kalėdaičio laužymu ir malda. Tai turi būti padėkos, atsiprašymo, susitaikymo vakarienė. Neįsivaizduoju, kaip Kūčias galima švęsti restorane.
Turime nepraleisti šių momentų, galvodami apie Kūčias. Pasisėdėti galima savaitgalį, gimtadienių, vardadienių ar tų pačių Kalėdų proga. O čia yra apeigos ir neatsitiktinai jos įrašytos į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą kaip saugotina tradicija. Gal ateis laikas, kai bus paruošta byla, kad Kūčios būtų įtrauktos net į UNESCO paveldo vertybių sąrašą.
Tai nepaprasta vakarienė. Jeigu jos mes taip paprastai išsižadame, patys sau darome meškos paslaugą. Žinoma, kartais tikrai būna aplinkybių, kai žmogus negali dėl vienokių ar kitokių priežasčių pasiruošti šventinio stalo. Bet ši vakarienė yra simbolinė, tikrai nebūtina Per vakarienę dėkojama ir prašoma, kad ir kitais metais turėtume ką padėti ant stalo. Tokia yra tikroji Kūčių maisto prasmė.