Nuo liepos 1 d. įsigalioja naujojo Darbo kodekso pataisos. Kas jame keičiasi? Išsamiai – apie viską.
Atostogos. Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad kasmetinės minimalios atostogos – 20 darbo dienų, iš kurių 10 išnaudojama nepertraukiamai (jei dirbama penkias dienas per savaitę). Jei dirbama šešias dienas per savaitę, minimalių atostogų trukmė turi siekti 24 darbo dienas. Iki 2017 m. liepos 1 d. sukauptos atostogos bus perskaičiuojamos. Pavyzdžiui, jei sukaupta 20 kalendorinių dienų, jos perskaičiuojamos taip: 20×5:7=14,28. Darbo kodekso įgyvendinimo įstatyme numatyta, kad, perskaičiuojant nepanaudotas kasmetines atostogas iš kalendorinių dienų į darbo dienas, perskaičiavus nustatyta ne visa atostogų diena skaičiuojama kaip visa atostogų diena. Šias atostogas leidžiama išnaudoti iki 2020 m. liepos. Sename kodekse kasmetinės minimalios atostogos siekė 28 kalendorines dienas, iš kurių 14 išnaudojama nepertraukiamai. Taigi tiems darbuotojams, kurie galėjo išnaudoti likusias 14 dienų po vieną, atostogos trumpėja 4 dienomis.
Įspėjimas apie atleidimą. Nustatyta, jog kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės, jis įspėjamas prieš 1 mėnesį, jei dirbta ilgiau nei metus, arba prieš 2 sav., jeigu dirbta trumpiau nei metus. Įspėjimo terminai dvigubinami, jei auginamas vaikas iki 14 m. arba jei iki pensijos liko mažiau nei 5 m., trigubinami neįgaliems darbuotojams arba jei iki pensijos liko mažiau kaip 2 metai. Taigi ilgiausias įspėjimo terminas gali būti 3 mėnesiai. Sename kodekse įspėjimo terminai siekė 2–4 mėnesius.
Išeitinės kompensacijos. Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės atleidžiamam darbuotojui išmokama 2 sav. vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, jei dirbta trumpiau nei metus, ir 2 mėn. išmoka, jei dirbta ilgiau nei metus. Dar ketinama įkurti Ilgalaikio darbo išmokų fondą, iš kurio priklausytų tokios išmokos už stažą, jei per 3 mėn. nesudaroma nauja sutartis su tuo pačiu darbdaviu: 1 darbuotojo vidutinis atlyginimas atidirbus 5–10 metų; 2 darbuotojo vidutiniai atlyginimai atidirbus 10–20 metų; 3 darbuotojo vidutiniai atlyginimai atidirbus daugiau nei 20 metų. Sename kodekse išeitinės išmokos siekė 1–6 mėn. vidutinį atlyginimą, priklausomai nuo stažo.
Greitasis atleidimas. Atsiranda naujas atleidimo pagrindas, vadinamas darbdavio valia. Jis reiškia, kad darbdavys darbuotoją apie atleidimą įspėja prieš 3 dienas ir išmoka 6 mėn. išeitinę kompensaciją. Sename kodekse tokio atleidimo pagrindo nėra.
Viršvalandžiai. Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad su viršvalandžiais vidutiniškai per savaitę gali būti dirbama ne ilgiau nei 48 valandas, dirbant pagal suminę darbo laiko apskaitą – 52 val. per savaitę, o maksimalusis darbo laikas su viršvalandžiais ir papildomu darbu negali viršyti 60 val. per savaitę. Vidutiniškai šiuo atveju reiškia, kad valandos dalijamos per apskaitos laikotarpį, todėl vieną savaitę gali tekti dirbti daugiau, kitą mažiau. Darbuotojo viršvalandinis darbas negali viršyti 180 val., nors kolektyvinėje sutartyje galima susitarti dėl daugiau viršvalandžių. Sename kodekse numatyta, kad maksimalus darbo laikas per septynias dienas su viršvalandžiais negali viršyti 48 valandų. Darbuotojo viršvalandinis darbas per metus negali viršyti 120 valandų.
Terminuotos sutartys. Naujame Darbo kodekse nustatyta, kad maksimalus terminas vienai terminuotai sutarčiai – 2 metai, o kai su darbuotoju sudaroma terminuota sutartis skirtingoms funkcijoms atlikti, tuomet maksimalus terminas – 5 metai. Terminuotų sutarčių įmonėje negali būti daugiau nei 20 proc., tačiau jas galima sudaryti nuolatinio pobūdžio darbams. Sename kodekse irgi numatyta, kad terminuota sutartis negali tęstis ilgiau nei 5 metus, bet neleidžiama sudaryti terminuotos sutarties, jei darbas nuolatinio pobūdžio.
Nėščiųjų atleidimas. Įtvirtinta, kad nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki kūdikiui sukaks 4 mėnesiai negali būti įspėta apie atleidimą ir su ja negalima nutraukti darbo sutarties, nebent darbdavys ir nėštukė dėl to susitarė, jos pačios iniciatyva, nesant šalių valios arba kai baigiasi terminuota sutartis. Sename kodekse nutraukti darbo sutartį su nėščiąja neįmanoma nuo darbdavio informavimo apie nėštumą iki laiko, kai praeina vienas mėnuo po moters nėštumo ir gimdymo atostogų.
612 Eur – tokia dabar bus maksimali nedarbo išmoka.
Nukrypimas nuo Darbo kodekso. Leidžiama nukrypti nuo jame nustatytų taisyklių, jeigu darbo sutartimi suderėta dėl ne mažiau nei 2 vidutinio mėnesio darbo užmokesčio dydžio atlyginimų popieriuje. Šiuo metu tai būtų 1600 Eur popieriuje. Tačiau negalima nepaisyti nuostatų dėl maksimalaus darbo ar minimalaus poilsio laiko, darbo sutarties sudarymo ar jos pabaigos, saugos, sveikatos reikalavimų. Sename kodekse nukrypti nuo kodekse numatytų nuostatų, jei atlyginimas viršija nustatytą dydį, nebuvo leidžiama.
Bedarbių išmokos. Pagal Nedarbo socialinio draudimo įstatymą, kuris buvo svarstomas su nauju Darbo kodeksu, bedarbių išmokos bus mokamos 9 mėn. ir maksimali viršutinė riba sieks 75 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio (šiuo metu tai būtų 612 Eur). Atsisakyta išmokų apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu. Bedarbio išmoka sudaroma iš pastovios dalies ir kintamosios. Pastovi dalis – 30 proc. MMA (šiuo metu tai būtų 114 Eur). Kintama dalis – 1–3 mėn. 50 proc. buvusio atlyginimo, 4–6 mėn. 40 proc. buvusio atlyginimo, 7–9 mėn. 30 proc. buvusio atlyginimo. Bet ne daugiau nei 75 proc. šalies vidutinio atlyginimo. Šiuo metu nedarbo išmoka mokama 6–9 mėn. priklausomai nuo stažo, tačiau, jei stažas trumpesnis nei 25 m., trukmė yra 6 mėnesiai. Dabar minimali bedarbio išmoka siekia 102 Eur, maksimali – 333,2 euro.
Darbo sąlygų keitimas darbdavio iniciatyva. Naujame darbo kodekse numatyta, kad darbdavys gali pakeisti būtinąsias ir papildomas darbo sutarties sąlygas, keisti darbo laiko režimo rūšį, perkelti dirbti į kitą vietą, bet tik rašytiniu darbuotojo sutikimu. Į būtinąsias sutarties sąlygas įeina: darbo funkcija, darbo užmokesnis, darbovietė. Tai reiškia, kad darbdavys galės siekti darbo užmokesčio sumažinimo. Darbuotojo atsisakymas gali tapti darbuotojo atleidimo priežastimi, bet tik būtinai įspėjus prieš mėnesį (2 sav., jei dirbta trumpiau nei metus) ir išmokėjus 2 mėn. (arba 2 sav., jei dirbta trumpiau nei metus) išeitinę kompensaciją. Sename Darbo kodekse darbo sutarties sąlygų keitimas irgi buvo aprašytas, bet tik tada, kai keičiama gamyba, jos mastas, technologija ar darbo organizavimas, taip pat esant gamybiniam būtinumui. Jei darbuotojas su tuo nesutinka, jis irgi galėjo būti atleidžiamas, bet įspėti darbuotoją reikėdavo prieš 2–4 mėn. ir išmokėti 1–6 mėn. išmoką.