Gamtos stichijos grasina ne tik daržams bei pasėliams, bet ir amžinojo poilsio vietoms.
Kristaus Karaliaus katedros kapinėse po gausiai iškritusio lietaus prie kai kurių kapų buvo neįmanoma nė kojos įkelti. Visa rytinė kapinių dalis virtusi pelkėjančiu ežeru.
Šioje vietoje net ir po menkesnio lietaus nemaža dalis kapviečių atsiduria po vandeniu.
Panevėžio savivaldybės atstovai teisinasi, kad su gamtos stichijomis jie bejėgiai kovoti.
Pavardės nenorėjęs viešinti Jonas pasakoja dėl skęstančių kapinių į Panevėžio savivaldybę kreipęsis prieš daugiau kaip penkerius metus, tačiau ir iki šios dienos niekas nepasikeitė.
Jo teigimu, ypač sudėtinga situacija devynioliktame kapinių kvartale. Užtenka kiek didesnio lietaus, ir kapavietės atsiduria po vandeniu.
Pasak Jono, būtų galima tokį užliejimą kentėti, jeigu vanduo po liūčių susigertų. Tačiau šlapynė tokią vasarą kaip ši praktiškai laikosi nuolat.
„Po kiek stipresnio lietaus rytinėje kapinių pusėje tyvuliuoja ežerėlis. Nereikia nė stipraus lietaus – kada tik nuvažiuotum į kapines, neįmanoma įeiti – vanduo nuolat semia granitinę skaldelę. Šioje kapinių dalyje net nebegalima laidoti mirusiųjų – jeigu ir pavyksta iškasti duobę, ji kaip mat prisipildo vandens, karsto į vandenį neleisi“, – kalbėjo Jonas.
P. Židonio nuotr.
Mirusiųjų išniekinimas
Panevėžiečio teigimu, problema atsirado prieš kone dešimtmetį, kai buvo nutiesta Staniūnų gatvė. Galbūt tuo metu ir buvo sugadintas drenažas, todėl nuolat semiama rytinė kapinių dalis.
„Jeigu kažkas sugadino drenažą, kodėl neieškoma kaltų ir neįpareigojama sutvarkyti? Į Lietuvą nuolat teka didžiulė Europos Sąjungos fondų upė, kodėl negalima pasinaudoti tais pinigais ir sutvarkyti kapinių, kurios vienos didžiausių mieste“, – svarstė Jonas, pats dirbęs inžinieriumi.
Anot jo, tokia situacija, kai nuo artimųjų kapaviečių tenka nuolat semti vandenį, yra ne kas kita kaip mirusiųjų išniekinimas.
Karstams nėra vietos
Kristaus Karaliaus katedros kapines prižiūrinčios bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ kapinių administratorius Alfredas Krivickas pripažino, kad problema išties yra.
Ir jai atsirasti nereikia tokio stichinio lietaus, koks Panevėžį nusiaubė savaitgalį.
Pasak A. Krivicko, maždaug 20 kvartalų yra gerokai žemesnėje vietoje, tad pavasariais, kai prasideda atlydys, ar po gausesnio lietaus dalis rytiniame kapinių pakraštyje esančių kapaviečių mirksta vandenyje.
„Esamas drenažas nespėja susidoroti su tokiu kiekiu vandens. Jeigu reikia iškasti dviejų metrų duobę karstui, to padaryti neįmanoma, mat jau 120 centimetrų gylyje pradeda sunktis vanduo. Buvo atvejų, kai pradėjus kasti duobę dėl slenkančių permirkusių žemių ėmė virsti ir paminklas. Nors darbininkai jį bandė rišti ir kitaip gelbėti, tai beviltiška“, – pasakojo A. Krivickas.
Tokių atvejų, kai ištuštėja kapinių teritorijoje esantys lietaus nuotekų šuliniai, pasitaiko labai retai. Pasak kapinių prižiūrėtojo, kad jie išdžiūtų, turi būti itin sausi orai.
Bet suplanuoti laidotuves, atsižvelgiant į orų prognozes, neįmanoma. Todėl gyventojai turi tik dvi išeitis – ne tokioje gilioje duobėje laidoti urną arba prašyti skirti jiems naują kapavietę už miesto – Šilaičių ar Pašilių kapinėse.
„Sausesniais periodais dar galima bandyti kasti duobę karstui, bet to nesuplanuosi. Sugriežtinus reikalavimus, kad dabar karstą privalu leisti į dviejų metrų gylį, Kristaus Karaliaus katedros kapinių dalis praktiškai nebetinkama laidoti. Savivaldybė manęs buvo prašiusi surašyti kvartalus, kur nėra galimybių iškasti kapo duobės. Buvo ruošiamas sprendimas toje vietoje laidoti tik urnas, bet kol kas dar jokio nutarimo nėra“, – kalbėjo A. Krivickas.
Tarp betono luitų
Kapinių administratoriaus teigimu, laidoti nebetinkama ne tik rytinė kapinių dalis, praktiškai nuolat mirkstanti vandenyje, bet ir senoji dalis nuo Kėdainių gatvės pusės.
Prieš daugybę metų tai buvo statybinių atliekų laidojimo vieta, todėl čia neįmanoma iškasti reikiamo dydžio duobės dėl didžiulių luitų mūro ar betono atliekų.
„Senieji duobkasiai jau žino tokias problemines vietas. Kristaus Karaliaus katedros kapinės yra veikiančios, tik naujų kapaviečių nebėra. Kur Savivaldybė buvo numačiusi laidoti platesniuose takuose, ten jau užpildyta. Dabar galima laidoti tik turimose šeimos kapavietėse, bet ir tai dalyje jų – tik urnas“, – teigė A. Krivickas.
Pasak kapinių prižiūrėtojo, kiek jis eina šias pareigas, tiek laiko ir egzistuoja skęstančių kapaviečių problema.
Savivaldybė bandė ieškoti problemos sprendimo būdų, tačiau paaiškėjo, kad tai kainuotų didelius pinigus, mat iš kapinių išleisti lietaus vandenį į nuotekų tinklus negalima – taip būtų pažeistos higienos normos.
Vienintelė galimybė – daryti tam tikrus vandens lietaus surinktuvus kapinėse, bet tai labai brangu.
„Žmonės kalba, kad tiesiant Staniūnų gatvę buvo pažeista drenažo sistema. Buvo bandoma bent iš dalies spręsti problemą tvarkant drenažą palei naują šilumos trasą, besidriekiančią netoli kapinių, bet tai mažai gelbėja“, – pripažįsta A. Krivickas.
Išeities nemato
Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjas Dalius Vadluga tvirtino, kad į Savivaldybę su skundais dėl patvinusių kapinių pastaruoju metu niekas nesikreipė.
Pasak vedėjo, prieš dvejus metus buvo klojamas naujas drenažas pagal šilumos trasą, bet ir tai nebuvo išeitis.
„Prieš dvejus metus Kristaus Karaliaus kapinių prieigose buvo remontuojamas drenažas, kuris nuvestas į šalia kapinių paklotus naujus drenažo tinklus. Jis iki šios dienos veikia. Yra keli probleminiai kvartalai, bet juk drenažo tarp kapaviečių nepadarysime“, – išeities nemato D. Vadluga.
