Artėjant Kalėdoms, ir vaikų, ir suaugusiųjų ekskursijos, o ir pavieniai smalsuoliai skuba aplankyti Miežiškiuose esantį vienintelį ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse Kalėdinių žaisliukų muziejų.
Dabar istorinėmis Kalėdų puošmenomis pasidžiaugti galima ir Panevėžyje.
Privertė aikčioti
Prieš devynerius metus Miežiškiuose įkurtas kalėdinių dekoracijų muziejus dabar jų sukaupęs kone tris tūkstančius.
Pravėrus šio medinio namelio ant Nevėžio kranto duris, patenkama į tikrą Kalėdų pasaką.
Jame laukia Kalėdų Senelis, bet ne visiems įprastu raudonu rūbu ir ilga žila barzda, o lietuviškas, aprengtas blyškiais milo rūbais, su skrandute ir barzda jo ne baltos vatos, o tikra.
Toks vaikus lankydavo prieš šimtą ir daugiau metų.
Muziejus surinkęs galybę ir Kalėdų dekoracijų, ir kalėdinių eglučių žaisliukų, kuriais namai puošti taip pat prieš šimtą, aštuonias dešimtis ar pusšimtį metų.
Tokių eksponatų dabar atvežta ir į Panevėžio biblioteką „Žalioji pelėda“.
„Kai mums atgabeno itin brangią kalėdinių dekoracijų siuntą ir ėmėm jas apžiūrinėti, aikčiojome garsiausiai. Tiesiog neįtikėtina buvo pamatyti žaisliukus, kokiais vaikystėje, prieš pusšimtį ir net daugiau metų, puošdavome eglutes. Mes tų žaisliukų neišsaugojome, o va muziejuje jų yra“, – sako „Žaliosios pelėdos“ vedėja Alvida Bratkauskienė.
Anot jos, miela matyti ir jau apsitrynusį, iš plastiko pagamintą Kalėdų Senelį, kuris kitados buvo statomas po eglute, ir jo palydoves – Snieguoles. Toli gražu nebenauji eksponatai žadina ypač gražius, šiltus prisiminimus.
Nedidelė dalis Kalėdų eglutės žaisliukų ir kitų šventinių dekoracijų iš Miežiškiuose esančio muziejaus šiuo metu atkeliavę į biblioteką „Žalioji pelėda“. P. ŽIDONIO nuotr.
Atsigręžia į praeitį
A. Bratkauskienė teigia atkreipusi dėmesį, kad iš Miežiškių atsivežta kalėdinių žaisliukų ekspozicija gal net labiau traukia suaugusiuosius nei vaikus.
„Esame vaikų biblioteka, pagrindiniai mūsų klientai – vaikai, o jiems, kaip pastebėjau, senieji kalėdiniai žaisliukai nėra itin įdomūs. Matau, kad žvilgteli į juos ir sėdasi žaisti bibliotekos kompiuteriais“, – pasakoja vedėja.
Ji svarsto, kad tikriausiai turi praeiti nemažai metų, kol imi išties vertinti praeities daiktus.
„Dažnokai būna taip, kad tai, ką išsaugai, tampa didžiule vertybe.“
V. Karklytė
„O aš pastebėjau, kad atėję į mūsų muziejų ir apžiūrėję tuos senuosius žaisliukus, kitą kartą vėl užsukę man pasakoja labai apsidžiaugę, kai senelių dėžėse rado tokių pat. Būna, kad tuos rastus žaisliukus atneša mums į muziejų, būna, kad jais puošia savąsias Kalėdų eglutes“, – pasakoja Kalėdinių žaisliukų muziejaus Miežiškiuose įkūrėja Violeta Karklytė.
Ji sako suvokianti, kad jauniems žmonėms norisi kurti ateitį, o kas sukurta iki jų, tampa nebereikalinga.
„Bet dažnokai būna taip, kad tai, ką išsaugai, tampa didžiule vertybe“, – pažymi V. Karklytė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Atvirukai su kunigaikščiais ir vienuolėmis
Šiuos metus muziejus išlydi pristatydamas senųjų kalėdinių atvirukų ekspoziciją. Tai išskirtinai lietuviški atvirukai su lietuviškais užrašais, o dar XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje tokių buvo spausdinama labai nedaug.
„Kas pamato, nustemba, kokie šventiniai atvirukai tuomet spausdinti. Štai, pavyzdžiui, ant vieno tokio kalėdinio pavaizduota kryžių laikanti vienuolė“, – atvirukų kūrėjų išmone kiek nusistebėjo V. Karklytė.
Ji atkreipė dėmesį į tarpukariu vyravusią patriotinę dvasią, net ant kalėdinių atvirukų vaizduoti Lietuvos kunigaikščiai – Vytautas, Algirdas, Gediminas, Kęstutis ir jo žmona Birutė.
„Ypač branginu vieną kalėdinį atviruką, kurio siuntėjas užrašė sveikinantis su nuversta bolševikuojančia valdžia. Nurodyta data – 20.12.26. Padedami istorikų išsiaiškinome, kad atvirukas byloja apie 1926-ųjų perversmą, po kurio į valdžią atėjo Antanas Smetona“, – pasakoja V. Karklytė.
Violeta Karklytė juokiasi, kad muziejaus eksponatai dažnai suaugusiuosius sužavi labiau nei vaikus. P. ŽIDONIO nuotr.
Namus smilko rūkaliai
Unikalaus muziejaus fondus šiemet papildė Ukrainoje gyvenančios V. Karklytės bičiulės atsiųsti ant eglutės kabinami kalėdiniai žaisliukai – karnavalinės kaukės. Jų dydis – vos pusė delno, o vaizduoja jos pasakų personažus.
V. Karklytę itin žavi iš Vokietijos į muziejų atkeliavę Kalėdų atributai, vadinamieji rūkaliai. Tai tokie sumaunami, iš dviejų dalių susidedantys seniai. Jie pagaminti taip, kad į vidų reikia įdėti smilkalų, o juos uždegus bei abi dalis sujungus, smilkalai rūksta pro senių pypkes.
„Lietuvoje įprasta per adventą deginti žvakes, o Vokietijoje tie rūkaliai smilko namus“, – paaiškino muziejaus kūrėja.
V. Karklytė pasidalino ir dar viena su adventu ir Kalėdomis susijusia žinia.
„Nuolat girdėdavau ir niekada nebuvau tuo suabejojusi, kad laukdami Kalėdų deginame keturias žvakes. Trys jų violetinės, viena rožinė. Bet štai iš vieno dvasininko išgirdau, kad yra ir penktoji žvakė. Ji baltos spalvos, degama jau per Kalėdas“, – teigė V. Karklytė.
Grąžina į vaikystę
Apžiūrėti vienintelio Baltijos šalyse kalėdinio muziejaus į Miežiškius atvyksta turistai ne tik iš Lietuvos.
„Ne kartą susidūriau, kad pirmąsyk pas mus atvykę suaugusieji atsiveža nuostatą, esą tai vaikams skirtas muziejus. Bet matau, kad suaugusiuosius jis sužavi gal net labiau nei vaikus. Čia atgaivinami prisiminimai, sugrįžtama į vaikystę. Ir man pačiai gera matyti tą nuostabą, džiaugsmą gėrintis senaisiais kalėdiniais žaisliukais“, – sako V. Karklytė.