Kalėdojimas, į kurį nemažai kunigų susiruošia artinantis Kalėdoms, kilęs iš papročio apsikeisti dovanomis.
Taip aiškina enciklopedijos. Į namus pasikvietusieji kunigą, dovaną, dažniausiai tai būna pinigai, įteikia bažnyčiai.
O patiems dovana turėtų tapti pats dvasininko apsilankymas.
Kalėdojimo tradicijai Lietuvoje netrukus sueis 500 metų.
Aiškinama, kad kunigams kalėdojant išpildomas penktasis Bažnyčios įsakymas, raginantis pagal išgales prisidėti prie jos išlaikymo.
Vieni iš senelių pasakojimų, kiti iš knygų veikiausiai žinome, kaip prieš šimtą metų kalėdoti atėjęs kunigas vaikus klausdavo katekizmo, poterių, suaugusiesiems aiškindavo religines tiesas. Visi kartu pasimelsdavo ir pagiedodavo, kunigas palaimindavo namus ir jų gyventojus.
Išvykdavo dvasininkas paprastai su dovanomis: pinigais, medumi, lašiniais, taukais, kiaušiniais, miltais ar net su grūdų maišu. Kunigo apsilankymą primindavo jo palikti religiniai paveikslėliai.
Sovietmetis kalėdojimo tradiciją kuriam laikui ištrynė.
Visą straipsnį skaitykite lapkričio 28 dienos (ketvirtadienio) „Sekundės“ laikraštyje. Prenumeruokite https://prenumerata.sekunde.lt/ – yra ir PDF formatu.