Didžiausiame Lietuvoje Panevėžio miško sodmenų medelyne prasideda kalėdinė karštinė. Prekybai po truputį ruošiamos pirmosios eglutės, jų šakos. Kol vienos žaliaskarės budinamos artėjančioms šventėms, kitos guldomos miegoti iki pavasario, kad po metų kitų papuoštų esto ar švedo Kalėdas.
Valstybinių miškų urėdijos (VMU) Panevėžio medelyne, Kaimiškyje, darbai nestoja ištisus metus. Turėjęs vieną ir pastatęs dar vieną šiltnamį miško sodmenims auginti bei įrengęs keletą naujų aikštelių, dabar medelynas į rinką pajėgus patiekti iki 6 mln. sodinukų. O jau kitąmet medelynas jų kiekį galės padidinti kone dvigubai – iki 11 mln.
„Apskaičiuota, kad medelynas rentabilus ir neša pelną, jei augina ne mažiau kaip 3 mln. sodinukų. Po urėdijų optimizacijos pastaraisiais metais valstybinių medelynų šalyje sumažėjo, o likę didieji turėjo daugiau resursų modernizuotis“, – apie didelius pokyčius Panevėžio rajono medelyne pasakojo jo viršininkas Egidijus Kaluina.
Visi šalies VMU medelynai dabar išaugina iki 45 mln. eglių, pušų, beržų sodinukų. Iš šio skaičiaus tik 4–5 mln. eksportuojama į užsienį, visa kita lieka valstybiniams Lietuvos miškams atsodinti.
„Pirkėjų mums netrūksta, sodinukų poreikis didelis, viso jo patenkinti vis dar nepavyksta, mūsų medeliais labai domisi švedai, estai“, – teigia E. Kaluina.
Medelyno Kaimiškyje kitąmet vėl laukia didžiulė plėtra, užaugintų sodinukų partiją padidinsianti iki 15–20 mln. Jau pateiktas projektas dar trims naujiems šiltnamiams ir vienam 2000 kv. m šaldytuvui statyti. Planuojama, kad medelyne darbuotojų skaičius padvigubės. Šiuo metu čia triūsia 8 nuolatiniai darbuotojai. Sezono metu dirbančiųjų padaugėja iki 25.
Kol medelyne vienos žaliaskarės budinamos artėjančioms šventėms, kitos guldomos miegoti iki pavasario, kad po metų kitų papuoštų esto ar švedo Kalėdas.
Pirkėjai dar neplūsta
Šiuo metu medelyne Kaimiškyje medeliai rūšiuojami ir keliaus į žiemos miego šaldytuvus. Juose peržiemoję iki 3 laipsnių šalčio sąlygomis, sodinukai pabunda tik pavasarį, kai laikas leisti šaknis į žemę.
Be įprastų darbų, medelyne šiuo metu prisidėjusi ir kalėdinė prekyba. Praėjusią savaitę miškininkai turėjo rimtą užduotį Panevėžiui ir Alytui pririnkti eglišakių šių miestų pagrindinėms Kalėdų eglėms įrengti. Į Aukštaitijos sostinę miškininkai atgabeno 1500 šakų Aleksandro paminklo kaimynystėje įrengtai konstrukcijai apkaišyti. Dzūkų pagrindinei eglei prireikė šiek tiek mažiau eglišakių.
O nuo šios savaitės Kaimiškio medelyne jau visi gali įsigyti kalėdinių eglučių ar jų šakų. Tuos spygliuočius miškininkai kerta retindami miškus, valydami zonas po elektros laidais.
„Labai daug pirkėjų dar neplūsta, atvyksta įmonių atstovai, puoštis pradėjo valstybinės įstaigos, mokyklos, darželiai“, – apie šventinės misijos pradžią kalbėjo E. Kaluina.
Žmonės, anot jo, jau pradeda suprasti, kad per anksti parsivežtas medelis gali Kalėdų ir nesulaukti. Paprastosios eglės spygliai ima byrėti po 2–3 savaičių.
Išsirinkti eglutę, pasak E. Kaluinos, pirkėjams – labai svarbus darbas.
„Žmonės tikrai rimtai renkasi sau eglutes, kitą kartą visą valandą dairosi. Būna, kad net atvykę šeimos nariai susipyksta dėl to“, – juokiasi medelyno vadovas.
Laukia nemokamų šakų
Didžiausio prekybinio bumo miškininkai tikisi kitos savaitės viduryje. Gruodžio 10-ąją prekyba eglėmis ir jų šakomis startuos ir VMU Panevėžio regioniniame padalinyje Parko gatvėje.
Miškininkų pardavinėjamų eglučių kainos liko tokios pat kaip pernai. Iki metro aukščio paprastoji eglė kainuoja 2 eurus, iki 1,5 m – 3 eurus, iki 2 m – 7,01 euro. Už didesnė nei 4 m žaliaskarę teks sumokėti 35,01 euro.
Už dygiąją eglę (sidabrinę) miškininkai prašo penkis kartus daugiau.
Gerokai pigiau atsieitų eglės šaka. Jos, pasak E. Kaluinos, Panevėžyje vis labiau populiarėja. Jau dabar žmonės skambina ir klausia miškininkų, kada jie skelbs tradicinę akciją „Parsinešk Kalėdas į savo namus“. Dalinti nemokamai šakas planuojama gruodžio 19-ąją, tik dėl Laisvės aikštės remonto dar nėra nutarta, kurioje miesto vietoje akcija vyks – veikiausiai kino centro „Garsas“ prieigose.
Tokių dalybų metu panevėžiečiai namo parsineša 3 – 4 tūkst. eglišakių.
Turės ir dvispalvių eglučių
Kol kas medelynas mažai sulaukia ir kalėdinių eglučių perpardavinėtojų. Šis verslas, pasak E. Kaluinos, keliasi į internetą, kur savo produkciją siūlo ištisas Kalėdų plantacijas auginantys pardavėjai.
Šią savaitę prekybą Panevėžyje po truputį pradėjo Andrius Kviliūnas. Panevėžietis jau aštuntus metus rajone augina spygliuočių Kalėdoms. Daugiausia turi vazonuose sodintų paprastųjų, sidabrinių eglučių, kėnių. Šiais metais pardavėjas žada pasiūlyti naujieną – dviejų spalvų eglutę.
„Kainų nekeičiau nuo pernai, bet visada atsiras, kam per brangu. Pigiausios paprastos, kirstos eglutes, jų kaina prasideda nuo 5 eurų. Brangesni kėniai, jie kainuoja 10–15 eurų. Šitų medelių prieš šešerius metus žmonės nežinojo, o dabar jau vis dažniau renkasi“, – vardijo 1 m aukščio ir didesnius medelius automobilių aikštelėje išrikiavęs verslininkas.
Paklaustas, kodėl jo eglučių kainos dvigubai didesnės nei parduodamų miškininkų, A. Kviliūnas teigia, jog urėdijos pardavinėja miškui nereikalingas neformuotas eglutes. O jis Kalėdų puošmenai skiria daug dėmesio: geni, persodina.
„Tokiam 1–1,5 m medeliui užauginti reikia aštuonerių metų darbo. Eglutė ne bulvė, kad pavasarį pasodinai ir rudenį nukasei. Be to, ir mums viskas brangsta: kuras, prekybos vieta, auga mokesčiai“, – kainų politiką aiškino verslininkas.
Uždarbio iš tokio darbo, anot A. Kviliūno, užtenka tik kalėdinėms dovanoms. Didelę konkurenciją tokiems pardavėjams sudaro pigiai eglutes siūlantys prekybos centrai. Visus metus užsiimti eglučių prekyba panevėžietis neplanuoja, tai esą labai sezoninis ir rizikingas verslas.
Tačiau Lietuvoje jau yra kalėdinių medelių plantacijų – arčiausiai, Joniškyje eglutėmis apsodinta per 200 hektarų sklypas.
