Panevėžio rajono kaimo turizmo sodybų šeimininkai jau gyvena naujametėmis nuotaikomis. Vakarėlių grafikams pildantis, šio sektoriaus verslininkai atkreipia dėmesį, kad tarp užsakovų gerokai mažiau įmonių.
Kolektyvų vaišės prie stalo – iš mados išeinanti tradicija, tvirtina sodybų nuomotojai.
Karsakiškio seniūnijoje įsikūrusios „Dainiaus sodybos“ savininkas Dainius Januškevičius stebisi, kad šiemet užsakyti kaimo turizmo sodybą šventėms pradėta anksti – spalio pabaigoje.
Šiuo metu įmonių susidomėjimas nuoma šventiniam laikotarpiui jau nuslopęs.
„Dabar dauguma jau susiplanavę, skambučiai nurimo – laukiame švenčių“, – sako D. Januškevičius.
Pirmieji kalėdiniai įmonių vakarėliai čia prasidės gana anksti – jau antrąjį gruodžio savaitgalį. Tačiau būna, kas švenčia ir po Naujųjų. O tarpušvenčiu tarp Kalėdų ir Naujųjų, anot pašnekovo, kaimo turizmo sodybą užsisako retas.
D. Januškevičius pasakoja, kad šiemet kalėdiniuose įmonių vakarėliuose dalyvaus nemažos kompanijos – po kelias dešimtis, nors bus ir nedidelių, tik po 10–12 žmonių.
Pasiilgo bendravimo
Apie 20 metų kaimo turizmo verslą plėtojantis D. Januškevičius pažymi, kad laikas keičia poreikius.
Anksčiau kaimo turizmo sodybose švęsdavo daugelis įmonių, vėliau jų praktiškai nebeliko. Tada išpopuliarėjo bilietai į spektaklius, renginius ir pan.
„Po spektaklio – sumuštinis, vyno taurė, ir viso gero. Bet žmonės nori sueiti, nori švęsti. Toks susėdimas prie stalo vėl grįžta į madą. Kolektyvui norisi pabūti, pabendrauti, pašokti“, – svarsto sodybos šeimininkas.
Be kaimo turizmo sodybos, D. Januškevičius dar valdo restoraną „Žara“ ir kavinę „Dainuva“. Pastarosios, anot verslininko, užpildomos greičiau nei sodyba. Kavinėse prieššventiniai savaitgaliai užsakyti jau seniai.
„Klientai pirmiausia ieško vietos mieste ar bent arčiau jo, kur paprasčiau nuvažiuoti. Tokie įmonių renginiai užsakomi vienam vakarui, be nakvynės, dairosi, kad būtų lengviau sugrįžti namo“, – sako D. Januškevičius.
Švenčia taupiai
D. Januškevičius pasakoja, kad klientus kainos gąsdina, todėl verslas negali jų šauti aukštyn. Visgi, anot jo, atšvęsti kalėdinį vakarėlį atsieina pigiau nei kaimo turizmo sodybą užsisakyti vasarą. Pernelyg užkėlus kainą, sako verslininkas, gresia likti be klientų, mat net įmonės už kalėdinius vakarėlius dažniausiai moka ne visą sumą – neretai prie tokių linksmybių tenka prisidėti ir patiems darbuotojams ar netgi sumoka tik jie.
Taupoma ir maisto sąskaita – dalis švenčiančiųjų juo patys pasirūpina.
„Matosi, kad taupo. Juk Kalėdos – ne vestuvės. Svarbiausia, kad būtų ką nors užkąsti, juk atvykstama pasibūti, pasilinksminti“, – tvirtina D. Januškevičius.
Papildomų pramogų, tarkime, Kalėdų Senelio, taip pat nepageidaujama. Verslininkas teigia sulaukiantis įvairių renginių, protmūšių vedėjų pasiūlymų juos pareklamuoti, tačiau švenčiantieji nesusidomi.
Per sodybos gyvavimo du dešimtmečius, neslepia D. Januškevičius, yra buvę visko: ir lūžę, ir dužę. Dabar, savininko manymu, situacija pagerėjusi.
„Nesąmonių gerokai mažiau nei anksčiau. Žmonės keičiasi į gerąją pusę“, – pažymi verslininkas.
Lenktynės dėl vietos
Karsakiškio seniūnijoje esančios „Sarksalio“ kaimo turizmo sodybos vadybininkas Juozas Vėbra sako sulaukęs vos kelių įmonių skambučių.
Čia į kalėdinius vakarėlius rinksis pavienės draugų kompanijos, vyks ir prieškalėdinė vienos miesto gimnazijos abiturientų diskoteka, kur, planuojama, susirinks apie porą šimtų žmonių.
„Įmonės nėra labai aktyvios. Nežinau kodėl. Gal paprasčiau, greičiau mieste restorane – pasisėdi ir išsiskirsto, niekur nereikia važiuoti“, – svarsto J. Vėbra.
Jis pasakoja per daugiau nei penkiolika verslo metų susikūręs sistemą – klientams pataria neskubėti rinktis.
„Kad nebūtų: šiandien reikia, poryt nelabai, o vėliau visiškai nebereikia. Būna ir tokių dalykų, kad užsisako, net rankpinigius palieka, o likus dviem trims dienoms praneša nebenorintys“, –apsidraudžia verslininkas.
Anot jo, įprasta taisyklė, kad kainos šventinėmis dienomis dvigubai didesnės nei įprastai. Tad rūpintis, kur švęsti, verčiau pradėti iš anksto, kai yra didesnis pasirinkimas, o ir kainos kiek mažesnės.
Artėjant Naujiesiems, kaina neretai traukiasi į antrą planą – užsakovai čiumpa, kas dar likę, kad tik gautų vietą švęsti.
„Viskas priklauso nuo rinkos. Jei ji užpildyta, tenka mokėti brangiau“, – sako J. Vėbra.
Nuo traškučių iki griliaus puotos
Nors kaimo turizmo sodyba gali pasiūlyti ir vaišių stalą, visgi, pripažįsta J. Vėbra, susirenkantieji į metų palydėtuves dažniausiai maistu rūpinasi patys.
„Yra daug tokių, kur, kaip sakau, arba picų, arba čipsų balius, arba tik pasipjausto dešrytės“, – pajuokauja verslininkas.
Tačiau yra ir pasisamdančiųjų netgi vadinamąją griliaus virtuvę, kuri atvažiavusi užkuria grilius ir vienu metu gamina keletą skirtingų patiekalų, arba užsisako atvažiuojančius kokteilių barus. J. Vėbros žiniomis, tokia savotiška pramoga būna nepigi – kainuoja net kelis tūkstančius eurų.
Pandemija pakoregavo įpročius
Krekenavos seniūnijoje esančios kaimo turizmo sodybos „Pas Rapolą“ administratorius Žydrūnas taip pat sako, kad įmonės šiemet kalėdiniais vakarėliais domisi mažiau. Jis neatmeta tikimybės, kad galbūt pasikeitusi mada – skaičiuojant pinigus pasirenkami kiti variantai.
„Pernai domėjosi daugiau įmonių“, – teigia Žydrūnas.
Tokie verslo pokyčiai, jo manymu, prasidėjo dar per koronaviruso pandemiją.
Tačiau bendraminčių, draugų grupės šioje kaimo turizmo sodyboje švęs.
Administratorius tvirtina pastebėjęs, kad šiemet žmonės kaimo turizmo sodybą šventėms užsisako anksčiau nei įprastai – kai kas tą padarė dar vasarą.
Kalėdoms šią sodybą dar pavyktų užsisakyti, bet Naujieji joje jau seniai suplanuoti.
Pasak Žydrūno, šventinius vakarėlius užsisakiusios vidutinio dydžio kompanijos, o kainos panašios kaip ir ankstesniais metais.
„Stengiamės sodybos nebranginti, gal tik maistas brangesnis“, – sako administratorius.