Aš turbūt jums dar nesakiau, kad tada, kai nepjaunu sode žolės, nesivaikau savo katės dar vienai nuotraukai feisbuke ar nekrapštau nosies žiūrėdamas serialą – prekiauju turguje.
Taip, taip, tikrai turiu „blusturgiuką“, kuriame naudoti daiktai iš Europos randa naujus šeimininkus. Bet šiandien ne apie tai. O apie keturias močiutes, kurios jau daugiau nei dvidešimt metų šalia prekiauja dėvėtais drabužiais ir visada duoda temų mano rašiniams, kai pačiam užeina kūrybinė krizė.
Štai ir šią savaitę vis sukinėjuosi aplink visada tarškančias, naujienomis besidalijančias moteris – gal kokią temą rašiniui išgirsiu. Bet jos greit mane perkanda:
– Jau vėl kokius pletkus laikraščiui rankioji, Audriuk? (Vis nepriprantu prie mažybinio vardo, nes pats jau galėčiau būti seneliu) – klausia viena iš prekiautojų.
– Aha, nemeluosiu, – nedrįstu meluoti, nes ir jos man visada sako tiesą. – Pakalbėkim apie meilę.
Visą Audriaus Skačkausko komentarą skaitykite birželio 7 dienos (penktadienio) „Sekundės“ dienraštyje.