Kaimo žmonės baigia užmiršti laikus, kai kiekvienoje gyvenvietėje klestėjo po parduotuvę ar net kelias.
Dabar jos dažniau uždaromos nei atidaromos naujos.
Vietos verslininkai svarsto, jog kaimo žmonių įpročius keičia gyvenimo patogumai – retame kieme nestovi automobilis.
Dvejus metus parduotuvės neturėjusiuose Ėriškiuose pradėjo veikti net porą naujų.
Viena jų atidaryta praėjusios vasaros viduryje, kita – prieš mėnesį.
O kitame rajono pakrašty, Puodžiūnuose, veiklą nutraukė vienintelė kaimo parduotuvė. Kad pelno neatneša parduodama duona, dešra ir net alkoholis, tvirtina ir vienintelės parduotuvės Trakiškyje savininkė. Šią parduotuvę išlaiko tos pačios verslininkės valdomas pilvakojų klasei priklausančių sraigių ūkis.
Automobilinės parduotuvės nepanoro
Per dvi dešimtis kilometrų nuo Panevėžio nutolusio Puodžiūnų kaimo žmonės jau visus metus gyvena be parduotuvės. Jos pastatą savininkai neseniai paskelbė parduodantys.
Paįstrio seniūnijos vadovas Virginijus Šležas pasakoja iš verslininkų girdėjęs, jog vienintelę kaimo parduotuvę teko uždaryti itin sumažėjus apyvartai.
Seniūnas neslepia, kad išgirdęs tokią žinią netgi buvo kibęs į vadybinį darbą – suskubo ieškoti automobilinių parduotuvių savininkų, kurie norėtų prekiauti ir tame kaime.
„Jau buvau suradęs tokios parduotuvės savininką, priprašiau, kad važinėtų į Puodžiūnus, bet labai greitai išgirdau, kad šio kaimo žmonėms tokios parduotuvės nereikia, nes joje mažas prekių pasirinkimas“, – stebisi seniūnas.
Puodžiūnai įsikūrę pačiame Panevėžio rajono pakraštyje, šio kaimo žmonėms arčiausiai yra už kiek daugiau nei septynių kilometrų veikianti Pasvalio rajono Pumpėnų parduotuvė, tad gali būti, kad pirkti duonos jie vyksta ten.
Kitas kelias Puodžiūnų žmonėms nusipirkti maisto – važiuoti į Paįstrį arba į Panevėžį.
Janina Krikštaponienė teigia, kad jos parduotuvė išsilaiko prekiaudama sraigių produktais. P. Židonio nuotr.
Reiklūs pirkėjai
Dvejus metus duonos į parduotuvę už maždaug 10 kilometrų tekdavo važinėti ir Panevėžio rajono Ėriškių gyventojams.
2022-ųjų vasarą uždarius paskutinę šiame kaime veikusią parduotuvę, jo žmonėms arčiausia liko Ramygaloje arba Upytėje.
Bet jau greitai bus pusmetis, kai Ėriškių kaime parduotuvė vėl atidaryta.
„Labai buvo nedrąsu, bet vis dėlto ryžausi nusipirkti pastatą, kuriame dar nuo sovietmečio veikė parduotuvė. Kol kas dėl pirkinio gailėtis netenka“, – prisipažino Rima Krasauskienė.
Ji pati gyvena Krekenavos seniūnijos Naujarodžių kaime. Jame veikia kita R. Krasauskienės parduotuvė.
Vietos verslininkė sako atkreipusi dėmesį į didelius Ėriškių gyventojų reikalavimus maisto produktų kokybei.
„Jei kas mano, kad kaime perkama tik tai, kas pigiausia, labai klysta. Ėriškių žmonės perka tik pačios aukščiausios kokybės maistą“, – tvirtina R. Krasauskienė.
Turėjo net kulinarijos cechą
Sovietmečiu pavyzdine ne tik Lietuvos, bet ir visos buvusios Sovietų Sąjungos gyvenviete buvę Ėriškiai, svarsto R. Krasauskienė, tikėtina, išmokė žmones atsirinkti, kas geriausia.
„Žinau, kad ne tik iš Panevėžio, bet ir iš kitų Lietuvos miestų apsipirkti žmonės vykdavo į Ėriškius. Girdėdavau, kad daug kokybiškesnių prekių į šį miestelį nei į kitas Lietuvos vietas būdavo atgabenama tiesiai iš Maskvos. O pačiuose Ėriškiuose veikė net kulinarijos cechas, gamindavęs ypač skanius mėsos produktus“, – Ėriškių praeitį pamena R. Krasauskienė.
Verslininkė šypsosi, kad šįmet atidariusi kaime parduotuvę, sulaukdavo daugiau smalsuolių, ateidavusių pažiūrėti, kuo joje prekiaujama, nei pirkėjų.
Dabar jau ateinama pirkti.
„Parduodame ne tik maisto, bet ir ūkines prekes. Pastebėjau, kad žmonės tikrai noriai perka patalynės komplektus, staltieses“, – sako R. Krasauskienė.
Naujarodžių gyventojai, jos teigimu, gerokai taupesni už ėriškiečius.
Ir paragauti sraigių patiekalų, ir susipažinti tais moliuskais į Trakiškį važiuojama iš įvairių Lietuvos vietų. P. Židonio nuotr.
Parduotuvę gelbsti sraigės
Panevėžio priemiestyje, vos už penkių šešių kilometrų nuo miesto esančiame Trakiškyje vienintelę kaimo parduotuvę valdo Janina Krikštaponienė.
Ji sako esanti jau senjorė ir tvirtina, kad galėtų tuo mėgautis, bet nori darbuotis.
„Gaila, kad pirkėjų nedaug sulaukiu. Būna, per savaitę nuperka tik po kepalėlį duonos ir vos kelias dešrelių pakuotes. O populiariausia mūsų parduotuvės prekė – alkoholiniai gėrimai“, – vardijo J. Krikštaponienė.
Visų tokių kaip jos kaimo parduotuvių laukia naujiena.
Nuo gegužės ir jos privalės dirbti su naujais kasos aparatais. Pasak J. Krikštaponienės, tokius, nepigius, teks ir nusipirkti, ir dargi išmokti jais dirbti. Verslininkė svarsto, kad tokia naujovė gali reikšti kaimo parduotuvių eros pabaigą – esant nedidelei apyvartai užsidarys ir dar šiaip taip išsilaikančios.
„Mūsų parduotuvei išgyventi padeda sraigių ūkis. Sraiges auginu pati. Vienetais jų neskaičiuojame, skaičiuojame tonomis. Mūsų ūkyje per metus išauga apie pusantros tonos sraigių. Iš jų gauname maždaug 400 kilogramų sraigių mėsos“, – pasakoja J. Krikštaponienė.
Sraigių augintoja sako nuolat sulaukianti gausių ekskursijų, važiuojančių ir pamatyti sraigių, ir paskanauti iš jų pagamintų patiekalų.
Paragavęs retas kuris išvažiuoja iš Trakiškio nenusipirkęs sraigių patiekalų ar jų mėsos.
„Mūsų parduotuvėje galima įsigyti ir virtos, ir nevirtos šaldytos sraigių mėsos, sraigių mėsos užtepėlių, troškintos sraigienos, sraigių ikrų ir dar kitokių gaminių“, – vardijo J. Krikštaponienė.
Ji pati kuria delikatesus iš sraigių ir atsako už jų kokybę.
Iš keturių teliko viena
Maisto prekių parduotuvę Trakiškyje J. Krištaponienė sako atidariusi pačioje XX amžiaus pabaigoje. Jos teigimu, tuomet šis kaimas turėjo net keturias parduotuves ir visoms joms klientų pakakdavę.
Verslininkė svarsto, kad prieš ketvirtį amžiaus nemažai šeimų Trakiškyje neturėjo automobilių, tad apsipirkti eidavo į vietos parduotuvę. Duonos ar mėsos į Panevėžį nevažiuodavo.
„Dabar pasikeitė kartos, o retas kuris Trakiškio gyventojas neturi automobilio. Daug trakiškiečių dirba mieste, iš jo ir grįžta su pirkiniais. Mūsų parduotuvės jiems nebereikia“, – konstatavo J. Krikštaponienė.