Ilgai apie tai galvojau. Paskui dar ilgiau galvojau, ar apie tai rašyti. Bet tai tūno manyje, nors ir prieštarauja logikai, o ypač visuotiniam „tų laikų“ pasmerkimui.
Kalbu apie sovietinę nostalgiją, kartais išlendančią iš mano vidaus, kad ir kur ją nukiščiau. Ir dėl to pats savimi stebiuosi. Juk turėčiau nekęsti laikų, kai pats kovojau prieš tuometę santvarką, nors ir vaikiškomis priemonėmis: deginau pionieriaus kaklaraištį, skaičiau uždraustą literatūrą, gaminau ženkliuką su Trispalve, ėjau į bažnyčią ir net teatrališkai pankavau. Taigi, nepaisant to, kas buvo tada ir jau gerokai vėliau – Sausio įvykių, Baltijos kelio, kartais ima ir „pramuša“ senų laikų ilgesys. Kodėl?
Visą Audriaus Skačkausko straipsnį skaitykite rugpjūčio 16 dienos (penktadienio) „Sekundės“ dienraštyje.