Prieš mėnesį mudu su Aušryte tapome seneliais, o mano mama – promočiute.
Tiesą sakant, Aušrytė močiute tapo dar keli mėnesiai iki to, kai namuose pradėjo atsirasti krūvos drabužėlių kūdikiui, kuriais noriai dalijosi kitos močiutės arba mamos. Garažas greitai prisipildė žaislų, kėdučių, staliukų, lovyčių. Visi tie daiktai vadinosi dviem žodžiais – „gal prireiks“.
Prieš marčios gimdymą telefonas buvo prisiklijavęs prie delno, tačiau, kaip dažnai nutinka, tas svarbiausias įvykis atsitiko anksti ryte ir močiutė su seneliu tiesiog pramiegojo anūko atsiradimą šiame pasaulyje.
Visą straipsnį skaitykite birželio 26 dienos „Sekundės“ laikraštyje.