Mokytis melstis. Kartoti. Kartojant galvoti. Kad mūsų dienai nieko nestigtų. Duonos, vyno, žuvies, darbo, kalbos, pinigėlių… Kad netrūktų ryšio būnant. Kad būtų žmonių, kurie tyli, kalba, pyksta, nesupranta, nusišypso. Kaip prašyti? Kaip dovanoti pačiam? Kaip dovaną priimti? Užtikau ant vienos sienos bažnyčioje maldą „Tėve mūsų“ lietuviškai. Savos žemės pojūtis. Lyg būčiau savo šalies ambasadoje, saugu. Lyg būčiau dabar Paįstryje ar Ramygaloje…
Prisikėlusiojo pasirodymo bažnyčia
Mokinystės vieta ir laikas. Mokytis visuomet. Ne vien žinoti. Mokytis pajusti, susigaudyti. Silpnas Petro tikėjimas ir pasitikėjimas… O mano? O mūsų? Silpni žingsneliai Dievo dirvonuose. Kreiva, netobula. Reikia eiti, eiti ir eiti. Noriu pasivaikščioti. Pakartoti, sugrįžti. Daugiau nei klasė, teoremos, datos. Kaip pritaikyti kasdienybėje tai, ką suprantu? Kad būtų vis geriau.
Alyvmedžių giraitė
Alyvmedžių laukas. Įkalnėn. Gerai matosi Jeruzalė. Naktyje Mokytojas ir mokiniai čia glaudėsi, meldėsi. Gal ir ne sykį, ne tik tą išdavystės pabučiavimu naktį. Kas nusakys, kas parodys tą tiksliąją vietą dabar? Menama, tradicija sako, pasitikim. Tamsi Getsemanės bažnyčia. Kažkuo man panaši į Rokiškio šventovę. Ar ten nieko panašaus nėra įvykę? Kas žino, kas paliudys
Getsemanės bažnyčia
Senas alyvmedis. Spalio mėnesį kaip tik nuima alyvuogių derlių. Iš kauliukų veria rožinius. Medis senas, kamienas storas, o šakelės liaunos, laibos. Šaknys gal prisimena Jėzaus laikus. Alyvmedžių maža giraitė, o mes sakome, kad ten alyvų darželis. Alyvų čia nėra, niekas tokio augalo nepažįsta. Ten palmės, o pas mus kadagio šakelės, karklai Verbų sekmadienį. Ką turim savoje žemėje, tą ir naudojam buityje ir apeigose.
Ziono kalnas
Marijos užmigimo bazilika. Šviesi pastato spalva. Jokių ašarų, savęs gailėjimo. Buvo, pasibaigė. Toliau. Mirtis kaip miegas, užmigimas. Didžiosios moters miego vieta. Mirties guolis. Kelio pabaiga, kito, kitokio kelio pradžia. Užsiveria, užveriama, užbaigiama, bet kažkas ir atveriama, atsiveria – kitoniška, kitaip. Transformacijos.
Petro atgailos bažnyčia
„Ir netrukus gaidys užgiedojo antrą kartą. Petras atsiminė, ką jam buvo pasakęs Jėzus: „Gaidžiui nė dukart nepragydus, tu tris kartus manęs išsiginsi.“ Ir jis pravirko. Apgailėtina. Neištverta. Atsisakyta, neišbūta iki galo tvirtai. Paminta. Neišstovėta. Žmogiškos, skaudžiosios patirtys. Dažnai ir mums tai kartojasi. Būti išduotam, pačiam išduoti. Sutrūkęs, sutrūkinėjęs pasižadėjimas. Skylėtas mokinystės drabužis, skarmalai.
Kapo bazilika
Šventojo kapo bazilika. Po vienu stogu skirtingi žvilgsniai ir srovės. Sutelpa, kartais nepasidalina, pykstasi, mušasi, vieni kitus vaiko. Nukryžiavimas, nuėmimas nuo kryžiaus, marmuro plokštė, kapo tamsa. Brangu, iškalbinga, nešiojamės paveldą. Katalikai, koptai, stačiatikiai, armėnai… Mirties vieta už miesto sienų. Senieji palaidojimai. Prisiminiau kelias eilutes, pašnibždomis pats sau jas ištariu: „Dėl dievų tikrai nesipykstam / Dangaus pažado užtenka / Nesutariam kiek kam ko / Ant šios žemės priklauso.“ Įsikuriu prie laisvo stalelio lauke, praviros Kristaus kapo bazilikos durys, gerai matyti, stebiu. Išneša mirusįjį, gedulinga minia nuvinguriuoja kažkur šalutine gatvele. Du stotingi, gerai įmitę vienuoliai šiaip taip atitempia maišus. Greičiausiai metaliniai pinigai, rinkliavos, piligrimų aukos. Įsitaiso, skaičiuoja, vis garsiau tarpusavyje kažką gargaliuoja, nepasidalija. Geriausia kumščiais išsiaiškinti. Taip ir padaro. Jųdviejų dantys pažyra, monetos po visą šventyklą pasklinda, vienas jų griebiasi šluotos… Pamaniau, gal man eiti padėti surinkti. Bet galiu gauti į dantis, man juk jie dar labai reikalingi, man gaila savo dantų, man rūpi bulvės darže. Užsisakau antrą puodelį kavos, pagardintos kardamonu, krizenu. Gyvenimiška.
Onos bažnyčia
„Jeruzalėje, prie Avių vartų, yra maudyklė, žydiškai vadinama Betzata, turinti penkias stogines.“ Visa pasikeitę. Nė šešėlio iš anų tolimųjų dienų. Užaugę, užstatyta, menamos vietos, likę pavadinimai. Rusų turistai išsirengia nuogai, nesidrovi, lenda į vandenį. Mes tik meldėmės. Toje vietoje Jėzus per šabą išgydė vieną ligonį. Geri darbai, fizinis veiksmas per šabą. Įstatymas neleidžia, negalima, o Jis veikia, nepaiso. Drumsčia poilsį ir šventimą. Geri darbai ne taisyklių rėmuose. Ne taip, kaip numatyta.
Via Dolorosa
Kryžiaus kelias. Ėjimas šurmulinga miesto gatve į kalną. Per turgų. Vagystės, prekyba, ginčai, naujienos. Vakarykštė diena jau užmiršta. O kas naujo šiandien? Jokio susikaupimo. Pasinėrimas į buitinius reikalus, niekur nepasidėsi. Kokie tie susitikimai, kokia jų spalva? Motina, Veronika, Simonas Kirėnietis, verkiančios moterys, tūžminga, kerštinga minia, teismai, politika, valdžios galia, neturtingieji. Neįsivaizduoju. Jokio saldumo, jokio maldingumo, kaip bičių avilyje, širšalynė. Išgėriau kavos. Ašaros, smūgiai, kraujas, riksmai nesuprantama kalba. Ką jie ten sako, ko nori? Gendančios mėsos dvokas, smarvė, srutos, vaisiai, saldumynai, prieskoniai, žolelės. Seni arabai sėdi ir nuobodžiauja, rūko. Pardavinėja religinę atributiką. Norisi nusipirkti kokį mielą daiktelį. Ryškūs vietinių moterų drabužiai, papuošalai. Murzini, į sijonus įsikibę vaikai. Vieniems bastytis negalima. Prisiglaudę prie tėvų. Mokosi pardavinėti.
Raudų siena
Piloto apartamentai. Valdančiojo galia. Pasiduoti žmonių rankoms dėl Tėvo tikslo. Raudų siena. Kažkas šaukia: „Jeruzale, Jeruzale.“ Gedulo drabužis, šventyklos likučiai, sugriautas miestas. Kaip, kokiu būdu vėl jį atstatyti, vėl pasklidusius žmones draugėn surinkti? Ašaros dėl dabarties, praeities ilgesys. Šabo dieną stebėjau berniuko įvesdinimo į vyrų luomą apeigas. Susirinko visa giminė, džiaugiasi, krykštauja. Dabar jau jis daug savo gyvenime galės. Jau vyras, nebe vaikigalis. Dieve, atstatyk mano širdį, mano amžiną miestą padėki atkurti, prašau…
Al Aksos mečetė
Omejadų dinastijos palikimas. Mačiau nuotrauką iš 1914 metų. Žvilga auksinis šventyklos kupolas, iš visų pusių matomas, Jeruzalės vizitinė kortelė. Mečetė pastatyta žydų šventyklos centre. Tai ir musulmonų dvasinis centras, svarbi jų tikybos vieta. Nevyksta jokios viešosios pamaldos. Labiausiai nuo Mekos nutolusi šventovė, puošniausias ir seniausias musulmoniškas paminklas Palestinoje. Reikia mokėti maldą arabiškai, kitaip vidun nepakliūsi. Ir gerai. Nėra ko be reikalo valkiotis, akis ganyti. Taisykles vis griežtina. Šiaip saugu, jokios baimės. Bet kas žino, kur ir kada gali visai atsitiktinai įkliūti.