Panevėžyje nebelieka sovietinių simbolių – paminklų ir užrašų, liudijančių apie buvusią šlovę „išvaduotojams“. Trys demontuotos skulptūros iš Aukštaitijos sostinės bus išgabentos į tokio „paveldo“ muziejų – sovietines realijas menantį Grūto parką šalia Druskininkų.
Panevėžio savivaldybė rengia viešųjų pirkimų konkurso sąlygas demontuoti sovietiniams paminklams ir jau netrukus paskelbs jų griovėjų paiešką.
Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, tokio sovietmetį šlovinančio palikimo Panevėžyje tikrai nebeliks iki lapkričio 1-osios.
Konkurso laimėtojų bus prašoma iš dviejų miesto kapinių – Kristaus Karaliaus katedros Ramygalos gatvėje bei esančių Krekenavos gatvėje – išvežti tris skulptūras.
Pasak L. Paškevičienės, visos jos atsidurs Grūto parke.
Pastarojo administracija sutiko iš Panevėžio savivaldybės priimti Krekenavos gatvėje Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje 1975 metais pastatytą skulptorės Veronikos Vildžiūnaitės sukurtą memorialą, Ramygalos gatvėje esančiose Kristaus Karaliaus katedros kapinėse planuojamą griauti betoninę skulptūrą, vaizduojančią moterį su berniuku, ryšinčiu pionieriaus kaklaraištį.
Kartu su ja į Grūtą bus išvežta ir plokštė, kurioje nurodoma, kad čia palaidoti Karolio Požėlos antifašistinės pogrindinės organizacijos 48 nariai ir 24 tarybiniai aktyvistai, „žuvę kovose su vokiškaisiais okupantais ir buržuaziniais nacionalistais“.
Ant panevėžiečiams gerai žinomo paminklo „Laisvės daina“, stovinčio ties Vilniaus ir J. Biliūno gatvių sankirta, jau nebeliko užrašo, bylojančio, jog skulptūra „pastatyta miesto išvadavimo 30-mečio proga“. P. Židonio nuotr.
Abejonės dėl kario
Grūte atsidurs ir tose pačiose kapinėse esančioje Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vietoje stūksanti betoninė tipinė antkapinė skulptūra. Šioji vaizduoja priklaupusį sovietų karį, vienoje rankoje laikantį vėliavą, kitoje – šalmą.
„Šio Grūto administracija nenorėjo, bet sutarėme, kad jei jau dvi ima, tepriglaudžia ir šitą“, – sako L. Paškevičienė.
Masyvių krovinių gabenimu į sovietinių skulptūrų muziejų, esantį už daugiau nei 230 kilometrų, teks pasirūpinti viešųjų pirkimų konkurso laimėtojui.
„Labai gerai, kad Grūto parkas priima, nes nežinia, ką būtų reikėję su tomis skulptūromis daryti“, – mano Savivaldybės atstovė.
Užrašų nebelieka
Kol Savivaldybė ieško skulptūrų demontuotojų, kito viešųjų pirkimų konkurso laimėtojai jau triūsia naikindami granitines plokštes su užrašais, šlovinančiais sovietinius didvyrius. Ši paslauga miesto biudžetui kainuos iki 3 tūkst. eurų.
Pasak L. Paškevičienės, ant panevėžiečiams gerai žinomo paminklo „Laisvės daina“, stovinčio ties Vilniaus ir J. Biliūno gatvių sankirta, jau nebeliko užrašo, bylojančio, jog skulptūra „pastatyta miesto išvadavimo 30-mečio proga“. Iškeltą vėliavą laikančią moterį vaizduojantis skulptoriaus Antano Dimžlio bei architekto Tautvydo Miknevičiaus kūrinys iškilo 1974 metų liepą.
Daugiau darbo Savivaldybė turės su sovietinių aktyvistų, komjaunuolių Marytės Margytės ir Juozo Jonušo kapaviete, kur palaidota Margių šeima. Nuo šios amžino poilsio vietos senosiose Panevėžio kapinėse Sporto gatvėje demontuota plokštė su užrašu, skelbiančiu, jog jie buvo „vieni pirmųjų miesto komjaunuolių / nužudytų vokiškųjų fašistų“.
Pasak L. Paškevičienės, vietoj nuimtos granito plokštės ant privačios Margių šeimos kapavietės bus sumontuota analogiška su užrašu, kad čia palaidoti Marytė Margytė ir Juozas Jonušas, ir nurodomos tik jų gimimo bei mirties datos.
Vietoj nuimtos granito plokštės ant privačios Margių šeimos kapavietės bus sumontuota analogiška su užrašu, kad šioje vietoje palaidoti Marytė Margytė ir Juozas Jonušas, ir nurodomos tik jų gimimo bei mirties datos. P. Židonio nuotr.
Atsiklausė genocido tyrėjų
Panaikinti Panevėžyje sovietinius simbolius pirmieji iniciatyvą parodė miesto dešinieji. Dar balandį į Aukštaitijos sostinės vadovus bei Tarybą kreipėsi jos opozicijoje esanti Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija ir paragino priimti sprendimą dėl sovietinių paminklų nukėlimo mieste.
Kultūros paveldo departamentas išaiškino, kad sprendimas dėl paminklų griovimo – pačių savivaldybių rankose. Visgi savivaldybėms buvo patarta tokius žingsnius suderinti su Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centru. Jo tyrėjų pritarimas tapo paskata griauti Panevėžyje esantį sovietinį palikimą. Tokiam sprendimui miesto Taryba vieningai pritarė.
Eksponatų daugėja
Grūto parko rinkodaros vadovo Richard Bark teigimu, pastaruoju metu ne viena savivaldybė kreipėsi siūlydama savąjį išmontuojamą sovietinį „paveldą“. Grūte atsidūrė griaunamos skulptūros iš Kėdainių, Kauno, Klaipėdos.
Pasak R. Bark, per 22-ejus muziejaus gyvavimo metus maždaug 30 hektarų teritorijoje po atviru dangumi stūkso jau apie 100 eksponatų – sovietinių paminklų.
Rinkodaros vadovo teigimu, nors dauguma šio unikalaus ir vienintelio tokio pasaulyje muziejaus lankytojų lietuviai, ypač emigrantai, aplankyti sovietinius laikus menančią vietą atvyksta žmonių iš viso pasaulio.
„Kas atvažiuoja į populiarų Druskininkų kurortą, nepraleidžia mūsų objekto. Tokio tipo muziejus pasaulyje yra unikalus dalykas, yra panašių stilių, bet antro tikrai nerasite“, – sako R. Bark.