-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Nors keturių dienų šventinį maratoną lydės karštis, nuovargis, ne visai komfortiškos gyvenimo sąlygos, panevėžiečiai tvirtina, jog būti į istoriją įeisiančio renginio dalimi – neįkainojama patirtis.
Viena iš Dainų šventės baletmeisterių choreografė, pedagogė panevėžietė Kristina Nainienė į sostinę ne tik veža savo rengiamus kolektyvus, bet ir pati prisideda prie šventės organizavimo.
Pasak K. Nainienės, istorinei Dainų šventei ruoštasi dvejus metus.
„Paprastai tik pasibaigia viena Dainų šventė, sėdama rašyti naujos šventės scenarijaus, pagal jį pritaikomi šokiai, kuriamos naujos kompozicijos, renkamas meno vadovas. O ši šventė ypatinga – išsiskirianti ne tik gražia Šokių dienos choreografiją.
Pasak baletmeisterės, jau anksčiau būdavo iššūkis sutalpinti apie septynis tūkstančius dalyvių, o dabar laukiama rekordo. Planuojama, kad vien Šokių dienoje dalyvaus 9 400 šokėjų, iš kurių apie tūkstantis – lietuviai išeiviai.
„Visi baletmeisteriai sėdime prie brėžinių ir kuriame figūras, kaip šokėjai turėtų sueiti į stadioną, kaip suktis jame. Tai sudėtingas darbas, ypač kai Lietuva neturi gero stadiono, kur būtų galima sutalpinti tokį rekordinį dalyvių skaičių“, – pasakoja baletmeisterė.
Dainų šventės baletmeisterė, choreografė panevėžietė Kristina Nainienė į šventę ne tik veža savo ruošiamus kolektyvus, bet ir pati prisideda prie jos organizavimo.
Simboliška, kad ši Dainų šventė jubiliejinė ir pačiai K. Nainienei – žinoma choreografė skaičiuoja dvidešimt metų, kai dirba Dainų šventės baletmeistere.
„O pirmosios mano dainų šventės buvo dar besimokant mokykloje“, – sako choreografė.
Ji ne tik rūpinasi šventės choreografija. Į Vilnių vyksta aštuoni K. Nainienės vadovaujami panevėžiečių kolektyvai.
Pasak K. Nainienės, Dainų šventė yra reginys, suvienijantis visus po pasaulį išsibarsčiusius tautiečius. Bilietai į mokamus pasirodymus buvo išgraibstyti vos per dieną.
„Visą vargą nuplauna geros emocijos. Kai po pasirodymo matai, kad net vaikinų akyse kaupiasi ašaros, emocijos tiesiog užvaldo. Tai mūsų tautos susibūrimo šventė, kuri liudija mūsų stiprybę, gyvastį, mūsų praeitį, dabartį ir ateitį“, – teigė panevėžietė.
Ne veltui dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.
Liaudies šokių kolektyvų vadovei, choreografei, respublikinių dainų švenčių baletmeisterei, per šokį puoselėjančiai lietuvybės ryšius tarp gyvenančių Panevėžyje ir išeivijoje, Zitai Rimkuvienei pirmoji Dainų šventė buvo dar 1980-aisiais.
„Per tuos daugiau kaip keturis dešimtmečius dalyvavau respublikinėse, moksleivių, išeivijos lietuvių dainų šventėse Lietuvoje, Argentinoje, Amerikoje, Kanadoje. Bet ši šventė bus pati didžiausia. Simboliška, kad šiemet į Dainų šventę vežu apie šimtą savo šokėjų – tiek, kiek ir šiai šventei metų“, – pasidžiaugė Z. Rimkuvienė.
Ne vienerius metus choreografė į dainų šventes ne tik veždavo savo kolektyvus, bet ir pati prisidėdavo prie jų rengimo – buvo dainų šventės baletmeisterė, tačiau dėl sveikatos šių pareigų teko atsisakyti.
„Dėl sveikatos nebegaliu dirbti baletmeistere, bet būsiu šios šventės asistentė. Esu veteranė, tad ir šventės pabaigoje kartu su kitais dalyviais žygiuosiu veteranų vadovų parade“, – pasakoja Z. Rimkuvienė.
Pasak liaudies kolektyvų vadovės, šventei jau pasiruošta.
Panevėžio savivaldybė pasirūpino visus šventės dalyvius nuvežti ir parvežti, visiems padovanojo kepures nuo saulės bei gertuves, pažymėtas Dainų šventės ir miesto simbolika.
„Gal tik apgyvendinimo sąlygos kuklesnės. Net ir vadovai, nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro dirbę, turės miegoti ant grindų patiestų čiužinių. Vaikus nuteikiau, kad tas keturias dienas gyvensime kaip skautai. Jiems tai atrakcija. O mums, vadovams, nuovargis. Pati esu po stuburo išvaržos operacijos, neįsivaizduoju, kaip miegosiu ant grindų, bet gal pavyks pasiskolinti kokią sulankstomą lovelę. Bet negalima dejuoti, tai didžiulė šventė ir pirmiausia mūsų širdyje, buitinės problemos negali jos užgožti. Svarbiausia, kad pasirodytume garbingai“, – kalbėjo Z. Rimkuvienė.
Nors Z. Rimkuvienė šiemet susidūrė su rimtomis sveikatos problemomis, choreografė nusiteikusi, kad tai nebus paskutinė šventė, kurioje ji dalyvauja.
Pasak Z. Rimkuvienės, panevėžiečių delegacija bus viena gausiausių.
Choreografė džiaugiasi, kad šimtmečio Dainų šventėje dalyvaus ir jos anūkas, atvykęs kartu su Čikagos lietuvių delegacija.
Visoje šios šventės istorijoje tokio gausaus dalyvių būrio, tarp jų ir išeivijos, dar nėra buvę.
Po šventės kai kurie išeivijos dainų ir šokių kolektyvai žada apsilankyti ir Panevėžyje.
Z. Rimkuvienė, dalyvavusi net septyniose dainų šventėse už Atlanto, nuolat palaiko artimus ryšius su svetur gyvenančiais tautiečiais, nepamiršusiais savo šaknų, kalbos, tautinio šokio ir dainų.
„Po 50 metų manęs nebebus, o apie šią šventę kalbės kaip apie lietuvybės manifestą“, – graudinosi kultūros žymūnė.
Nors choreografė šiemet susidūrusi su rimtomis sveikatos problemomis, nusiteikusi, kad tai nebus paskutinė Dainų šventė, kurioje ji dalyvauja.
„2026-aisiais vyks moksleivių Dainų šventė, taip pat išeivijos Dainų šventė. Mano, kaip vadovės veteranės, svajonė dalyvauti 25-iose dainų šventėse, tuomet gal nurimsiu“, – šypsosi Z. Rimkuvienė.
Dainų šventės dalyviai panevėžiečiai tvirtina nusiteikę keletą dienų pagyventi kaip skautai – ne itin komfortiška buitis nublanksta prieš tokio renginio euforiją.
Panevėžio savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Asta Čeponienė teigia, kad Nacionalinis kultūros centras finansuos visos delegacijos kelionę į Vilnių ir atgal bei apgyvendinimą sostinės mokyklose, tačiau miestui teko organizaciniai rūpesčiai.
„Šiemet iš Panevėžio vyks gausiausia delegacija – per tūkstantis vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų įvairių meno kolektyvų narių. Savivaldybė pasirūpins ne tik dalyvių nuvežimu ir parvežimu iš Panevėžio į Vilnių ir atgal, bet ir vežiojimu į pasirodymus, repeticijas. Mano žiniomis, ne visi miestai tokią paslaugą užtikrina, bet kadangi mūsų delegacija didelė, daug vaikų, norėjosi kaip įmanoma prisidėti prie sklandesnio pasiruošimo šventei“, – pasakojo Kultūros skyriaus vedėja.
Pasak A. Čeponienės, dalyviams iš Panevėžio apsistoti paskirtos trys sostinės mokyklos.
Patiems teks pasirūpinti miegmaišiais ir čiužiniais.
„Kai turime tokią gausią delegaciją, kitų alternatyvų, kur apgyvendinti dalyvius, nelabai ir buvo. Savivaldybė apmokės saugos tarnybos, kuri naktį saugos mokyklas, paslaugas. Taip pat vežamės sveikatos specialistus, kurie prižiūrės mūsų delegacijos narius. Nacionalinis kultūros centras pateikęs nemažai reikalavimų savivaldybėms, tad visus punktus stengiamės įgyvendinti“, – kalbėjo A. Čeponienė.
Savivaldybė taip pat yra užsakiusi kiekvienam dalyviui po gertuvę ir kepurėlę nuo saulės, o jei būtų blogas oras, ir lietpalčių nuo lietaus. Eisenoje panevėžiečių delegacija neš ir specialiai šiai šventei pagamintus rankų darbo paukštelius. Kultūros skyriaus vedėjos teigimu, iš miesto biudžeto pasiruošti ir dalyvauti dainų šventėje atseikėta per 70 tūkst. eurų.
„Lyginant su ankstesniais metais, skirta didžiausia suma, bet ir dalyvių turime gerokai daugiau. Tai mūsų miesto žmonės, kurie šventėje reprezentuos Panevėžį. Džiaugiamės, kad turime gausią delegaciją, tai parodo, kad esame veiklus ir Dainų šventės tradicijas puoselėjantis kūrybingų žmonių miestas“, – pabrėžė A. Čeponienė.
Panevėžio rajono savivaldybė pasirengti šventei skyrė per 80 tūkst. eurų. Rajoną joje reprezentuosiantis jaunimas ir vaikai bus apgyvendinti paskirtoje mokykloje, o suaugusiesiems vietos surastos viešbučiuose bei svečių namuose.
Panevėžio rajonui šventėje atstovaus 48 meno kolektyvai – per 700 dalyvių.
