Panevėžio kalėjime pradinių klasių mokytoja dirbanti Vitalija Jakutonienė jau kone du dešimtmečius prieš Kalėdas neria į labai gardžią meditaciją.
Taip ji vadina savo aistrą kepti kalėdinius namelius ir įvairiausias grožybes iš meduolių tešlos. Šįmet savo valgomai parodai Vitalija jau prikepė apie pusantro šimto meduolių.
Kūryba ant meduolių
Artėjančių Kalėdų pranašas – ne lemputėmis išpuoštos miesto erdvės ar vis ilgėjančios eilės parduotuvėse prie kasų, o namuose pasklindantys cinamono, vanilės, gvazdikėlių ir citrusų kvapai.
Panevėžio kalėjime pradinių klasių mokytoja dirbanti Vitalija Jakutonienė jau kone du dešimtmečius prieš Kalėdas neria į labai gardžią ir kiek magišką meditaciją – taip ji vadina savo aistrą kepti kalėdinius namelius ir įvairiausias grožybes iš meduolių tešlos.
Nors Vitalijos meduoliai atrodo kaip juvelyriniai meno dirbiniai, ji tikina, kad iškepti tokį namelį gebėtų visi.
Jau kone du dešimtmečius Vitalijos Jakutonienės namuose Kalėdų laukimo pradžią simbolizuoja malonus meduolių kvapas. P. ŽIDONIO nuotr.
Savamokslė kūrėja
Vaivaduose gyvenanti V. Jakutonienė šeštadienį visus pakvies į jau penktąją savo itin kvepiančią kalėdinių meduolių parodą bendruomenės namuose.
Nuo pat lapkričio pradžios visi jos laisvi vakarai ir savaitgaliai buvo atiduoti meduoliams kepti, gaminti namelius ir juos dekoruoti.
„Man tai savotiška relaksacija, kalėdinio stebuklo kūrimas“, – šypsosi kepėja.
„Juokauju, kad kokybės ženklą jau turiu, net įžymybės įvertino mano kūrybą.“
V. Jakutonienė
V. Jakutonienė nėra profesionali konditerė. Daug metų dirba pradinių klasių mokytoja ir tikriausiai iš prigimties linkusi į kūrybą.
Pavasarį Panevėžio kalėjime, kur jau du dešimtmečius moko nuteistąsias skaityti ir rašyti, surengė savo akrilo liejimo darbų parodą. Tiek akrilo liejimo technikos, tiek meduolių dekoravimo Vitalija mokėsi savarankiškai.
„Esu tik savamokslė, dabar daug galimybių atveria išmaniosios technologijos, internete seku kelis žmones, kurie savo darbais įkvepia ir mane. Kai pritrūkstu idėjų, žinau, kur rasti įkvėpimo“, – kalba V. Jakutonienė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Iš vaikystės prisiminimų
Panevėžietė pasakoja kalėdinių meduolių kepimu ir jų dekoravimu susidomėjusi neatsitiktinai. Viskas prasidėjo dar vaikystėje.
Jos mama kepdavo nuostabius medaus tortus. Kartą, prieš pat Kalėdas, mama iš atskirų torto lakštų padarė eglutę, ją apliejo šokoladu ir papuošė baltais taškeliais – tarsi kalėdiniais žaisliukais.
„Iki šiol ta meduolinė vaikystės eglutė man stovi akyse. Vėliau, kai ūgtelėjo mano pačios vaikai, bandėme su sūnumi ir vyru gaminti meduolinius namelius. Pirmas bandymas buvo ne visai vykęs – namelio niekaip negalėjome suklijuoti, jis vis krito, ilgai vargome, bet vis dėlto padarėme“, – pirmieji bandymai įsiminė V. Jakutonienei.
Atsiradus anūkams, meduolių kepimas prieš Kalėdas į šeimą grįžo su dar didesne aistra.
Tų nuostabiai kvepiančių namelių tarsi iš pasakos pradėjo prašyti ir draugai, ir kolegos.
„Kalėdinių meduolių kepimas įgavo tokį pagreitį, kad dabar prieš Kalėdas nusipirkti mano meduolinių namukų ar kitų kepinių atvyksta jau nuolatiniai klientai iš visos Lietuvos“, – tokia sėkme džiaugiasi savamokslė meduolių kepėja.
Panevėžietės gaminami kepiniai iš meduolių tešlos apkeliavę daugelį pasaulio šalių. P. ŽIDONIO nuotr.
Meduolinė bažnyčia
Pasak Vitalijos, nors meduoliai nėra lietuvių kulinarinio paveldo sąraše, jie visuomet buvo ir lietuviškoje virtuvėje.
Kita vertus, tikriausiai nerastume nė vienos tautos, kuri nekeptų meduolių.
Gal tik skiriasi receptūros ar naudojami prieskoniai.
V. Jakutonienė savuosius gardina cinamonu, imbieru, muskatu, gvazdikėliais, vanile, medumi.
Tiesa, skirtingai nei ruošiant tradicinę meduolių tešlą, panevėžietė jos nebrandina – cukraus ar medaus nekaitina, o tiesiog išplaka su kiaušiniais.
„Meduolių kepimas – savotiškas šeimos ritualas, kai mama minko tešlą, ją kočioja, formuoja įvairias figūrėles, vaikai glazūruoja. Visi namai prisipildo nuostabaus kalėdinio aromato. Pati jau nebeužuodžiu, bet kolegės vis užsimena, kad net mano drabužiai kvepia cinamonu“, – šypsosi kepėja.
Iš meduolių tešlos Vitalija kepa ne tik namelius, bet ir Kalėdų Senelius, eglutes, briedžiukus, kitas grožybes.
Meistras jai pagamino specialias formas. O jei planuoja netradicinių formų kepinį, formeles pasidaro pati.
„Esu pradinių klasių mokytoja, tad moku ne tik namelio, bet ir batelio, automobilio ar bažnyčios formą pasigaminti. Kolegės sūnui, kuris prekiauja kroksais, iškepiau natūralaus dydžio batą, jį įdėjome į dėžutę – gavęs tokią dovaną tikrai nustebo. Ne kartą teko kepti vaikiškus batelius, traktorius, motociklą. Esu iškepusi net mums visiems gerai žinomus pastatų – V. Mikalausko menų mokyklos, J. Miltinio dramos teatro, Kernavės bažnyčios – formas“, – vardija panevėžietė.
P. ŽIDONIO nuotr.
Ne pilvui, o jausmui
Vitalijos namai maloniu meduolių kvapu prisipildo jau nuo lapkričio 1-osios.
Kartais iškepa meduolių ir Velykoms, bet iš esmės tai Kalėdų tradicija.
V. Jakutonienė džiaugiasi turinti supratingą sutuoktinį, mat prieš Kalėdas daugiau niekam kitam nebelieka laiko – tik meduoliams.
„Kai pradedu kepti, visus ūkio darbus ant savo pečių perima vyras. Jis rūpinasi ir namų puošyba. O aš galiu atsiduoti tik meduolių kepimui – esu ir kepėja, ir dekoratorė, ir pakuotoja“, – kalbėjo V. Jakutonienė.
Ji jau spėjo iškepti ir savo valgomai parodai paruošti apie pusantro šimto meduolių. Tai gerokai mažiau nei ankstesniais metais.
Šįkart pašnekovė gamino didesnį kiekį smulkesnių kalėdinių skanėstų, kad daugiau žmonių į savo namus galėtų parsinešti cinamonu ir gvazdikėliais kvepiančios nuotaikos.
„Šįkart gaminau daugiau meduolinių snaigių, Kalėdų Senelių ir kitų figūrėlių, kurios gali būti ir simbolinė dovana. Mano kepiniai ne tiek skrandžiui užpildyti, kiek kalėdiniam jausmui kurti. Ne taip seniai išgirdau posakį: „Kad nedulkėtų daiktų kolekcijos, parink tinkamą dovaną.“ Tas labai tinka ir mano kūrybai. Moliniai nameliai gražu, bet jie ilgainiui tik dulkes pradeda rinkti, o iš meduolių tešlos iškeptu galima ne tik grožėtis, bet ir jį suvalgyti“, – palygino V. Jakutonienė.
Kepėjos teigimu, tokie nameliai net ir po poros mėnesių nepraranda skoninių savybių. Tad Vitalijos keptieji yra iškeliavę į Lenkiją, Olandiją, Daniją, Šveicariją, Belgiją. Vienais metais pedagogė, Amerikoje įkūrusi lituanistinę mokyklą, net šimtą panevėžietės gamintų namelių išskraidino už Atlanto.
P. ŽIDONIO nuotr.
Ragavo ir renginių vedėjai, ir prezidentas
V. Jakutonienei patinka dovanoti savo valgomus kūrinius.
Jos šeimoje jau tapo tradicija prieš Kalėdas lankytis šventiniuose koncertuose. Į juos niekuomet neateinanti tuščiomis – atlikėjus apdovanoja savo keptais meduolių nameliais.
Tokie iškeliavo į Evelinos Sašenko, Ingos Valinskienės, Radžio, Karinos Krysko, Andriaus Rimiškio ir kitų atlikėjų namus.
„Namelį gavo ir prezidentas Gitanas Nausėda. Pernai jis lankėsi Panevėžio kalėjime, užsuko ir į mano klasę, tad padovanojau vieną savo namelių ir jam. Juokauju, kad kokybės ženklą jau turiu, net įžymybės įvertino mano kūrybą“, – šypsosi V. Jakutonienė.
Pasak meduolių kepėjos, tokį namuką gebėtų iškepti kiekvienas. O jo dekoravimas gali tapti malonia terapija nuo prieššventinio bėgimo.
„Draugams ar artimiesiems vedu namelių kepimo edukacijas. Tai labai paprasta, užtenka vieną kartą pabandyti, kad suprastumėte, kaip tai lengva, o kartu – kokia puiki relaksacija, nuostabus laikas su šeima“, – nebijoti leistis į skanią ir kvapnią kelionę skatina V. Jakutonienė.